Linkuvos valsčius
Koordinatės: 56°05′š. pl. 23°58′r. ilg. / 56.09°š. pl. 23.97°r. ilg.
| Linkuvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Linkuva |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Linkuvos valsčius (rus. Линковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Linkuva.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Linkuvos rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5493 | 624 kiemai [2] | 7 seniūnijos | 95 | |
| 1923 m.[3] | 234 | 9089 | 1863 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
218 | 10 apylinkių [4] | |||
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Blėkoniai | Blėkonių apylinkė |
| Gaižūnai | Gaižūnų apylinkė |
| Gedžiūnai | Gedžiūnų apylinkė |
| Gudžiūnai | Gudžiūnų apylinkė |
| Guostagalis | Guostagalio apylinkė |
| Linkuva | Linkuvos apylinkė |
| Lumbeliai | Lumbelių apylinkė |
| Megučioniai | Megučionių apylinkė |
| Miciškiai | Miciškių apylinkė |
| Veselkiškiai | Veselkiškių apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 9089 žmonės:[6]
- Lietuviai - 90,45% (8221);
- Žydai - 6,88% (625);
- Latviai - 1,85% (168);
- Lenkai - 0,21% (19);
- Rusai - 0,14% (13);
- Vokiečiai - 0,14% (13);
- Kiti - 0,33% (30).
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| ~1810 | Kompanščiznos dvaras | Vincentas Landsbergis, bajoras, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio tėvas | 1857 |
| 1841 | Pušynė | Povilas Bagdonavičius, 1863 m. sukilimo veikėjas | 1863 |
| 1879 | Sprakšiai | Juozas Kraucevičius, karininkas | 1964 |
| 1883 | Sprakšiai | Jonas Kraucevičius, karininkas | 1964 |
| 1885 | Titoniai | Baltrus Atkočiūnas, karininkas, gydytojas | 1974 |
| 1895 | Plikeliai | Eduardas Jatulis, diplomatas | 1956 |
| 1900 | Puodžiūnai | Jonas Bučas, ekonomistas | 1973 |
| 1903 | Oniūnai | Juozas Dauparas, agronomas | 1970 |
| 1904 | Gudžiūnai | Juozas Kaškelis, ekonomistas | 1986 |
| 1912 | Ruponiai | Alfonsas Motiejūnas, tapytojas | 1979 |
| 1927 | Gaižūnai | Aldona Gaigalaitė, istorikė | |
| 1928 | Rimkūnai | Raimundas Arnas Dineika, architektas | 2006 |
| 1928 | Gaižūnai | Nijolė Gaigalaitė, skulptorė | |
| 1933 | Gaižūnai | Algirdas Gaigalas, geologas | 2009 |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys