Guostagalis

Koordinatės

56°07′19″š. pl. 24°04′01″r. ilg. / 56.122°š. pl. 24.067°r. ilg.Koordinatės: 56°07′19″š. pl. 24°04′01″r. ilg. / 56.122°š. pl. 24.067°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Seniūnija

Guostagalio seniūnija

Gyventojų skaičius

299 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

GuostagalisVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Gúostagalis
Kilmininkas:	Gúostagalio
Naudininkas:	Gúostagaliui
Galininkas:	Gúostagalį
Įnagininkas:	Gúostagaliu
Vietininkas:	Gúostagalyje

Guostagalis – kaimas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Linkuvos. Seniūnijos ir Centrinės seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-83040). Kaime yra mitologinis akmuo – „Velnio krėslas“, technikos paminklas – Guostagalio vėjo malūnas.

Kelias 2902 Linkuva–Degėsiai–Gedučiai Guostagalyje

IstorijaKeisti

Kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1584 m. Pagrindinė mokykla (1928 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–1986 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1986 m. Guostagalio pagrindinė mokykla. 1953 m. įkurta biblioteka, 1958 m. kultūros namai, felčerių punktas.

1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. ^[2] Veikia Guostagalio žemės ūkio bendrovė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1995 m.	Guostagalio apylinkė, Pakruojo rajonas
nuo 1995 m.	Guostagalio seniūnija, Pakruojo rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

1902 m.	1923 m.^sur.	1939 m.	1959 m.^sur.^[3]	1970 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
170	192 174 (kaime) 18 (palivarke)	178	148	213
1979 m.^sur.	1985 m.^[4]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
230	331	372	388	299

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Guostagalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 288 psl.
↑ Guostagalis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 620 psl.
↑ Guostagalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 17 psl.