Atverti pagrindinį meniu
Apie kaimą Pasvalio rajone žr. Rinkūnai (Pasvalys).
Portal.svg
Rimkūnai
Rimkūnai, gatvė.JPG
Gatvė Rimkūnuose

Rimkūnai
Koordinatės 56°09′00″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 56.150°š. pl. 23.914°r. ilg. / 56.150; 23.914 (Rimkūnai)Koordinatės: 56°09′00″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 56.150°š. pl. 23.914°r. ilg. / 56.150; 23.914 (Rimkūnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Linkuvos seniūnija
Gyventojų skaičius 159 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RimkūnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Rimkū́nai
Kilmininkas: Rimkū́nų
Naudininkas: Rimkū́nams
Galininkas: Rimkū́nus
Įnagininkas: Rimkū́nais
Vietininkas: Rimkū́nuose

Rimkūnai – gyvenvietė Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, Linkuvos seniūnijoje. Praeina kelias  1609  BariūnaiBučiūnaiPašvitinysLinkuva . Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka.

Autobusų stotelė

Turinys

IstorijaKeisti

Kaimas susikūrė prie Rimkūnų dvaro, kuris priklausė dvarininkų Karpių giminei.

MokyklaKeisti

Caro laikais Rimkūnų kaimo vaikai lankė Linkuvos pradžios mokyklą. 1917 m. keli Gaižūnų kaimo ūkininkai vachmistro paprašė leisti steigti mokyklą. Gavus leidimą, mokykla įkurta gaižūniečio Kazio Dumbrio namuose. Ūkininkai pasikvietė mokytoją Teklę Spudaitę. Vėliau vaikus mokė I. Grigaliūnas, po to – okupacinės vokiečių valdžios paskirtas Ignas Šešplaukis. Jam dirbant mokyklėlė perkelta į Igno Misiūno gryčią. Nutarus, kad patalpos mokyklai netinkamos, ji perkelta į Tulminių kaimą, Bajarsko sodybą. Vaikus mokė Marija Banionytė. Algą mokytojams bei nuomą už mokyklos patalpas mokėjo vokiečių valdžia.

1925 m. dvaro rūmą skyrus mokyklai, ji perkelta į Rimkūnus. M. Banionytė čia dirbo iki 1931 m. Tuo metu mokėsi 55 vaikai iš Rimkūnų bei aplinkinių kaimų. Išgirdę, kad Linkuvoje yra nebereikalingų mokyklinių suolų, Gaižūnų ūkininkai Edvardas Gaigalas, Karolis Jobas bei kiti kaimo vyrai išvažiavo jų parvežti. Linkuvoje gaižūniečiai susitiko su tuo pačiu tikslu atvažiavusiais ūkininkais iš Laborų. Ginčas dėl suolų baigėsi grumtynėmis, bet Gaižūnų vyrai parsivežė beveik visus suolus. Mokykloje nuo pat pradžių buvo renkamas tėvų komitetas, besirūpinęs vaikų auklėjimo reikalais.

1933 m. mokytojauti į Rimkūnus atvyko mokytojas Jonas Čepas, dirbęs čia dvidešimt trejus metus, tapęs mokyklos vedėju. 1937 m. J. Čepas pertvarkė mokyklos sklypą, buvo išrautos varnalėšos ir seni kelmai, išvežti akmenys, pasodintas jaunas sodas. Vėliau dar pasodinta 120 dekoratyvinių medelių, mokyklos teritorija aptverta tvora, sutvarkytas keliukas. Mokytojo tikslas buvo ir parodyti pavyzdį kaimo žmonėms, kaip gražiau tvarkytis. Sutvarkiusieji mokyklos aplinką žmonės ir patys ėmė gražiau tvarkyti savo sodybas, sodinti medelius. Pagal J. Čepo projektą pastatytas naujas tvartas. 1947 m. buvo paskirta mokyklos fondinė žemė, gaunamas pelnas naudotas šelpti neturtingus mokinius, tvarkyti ūkį. 1955 m. didžioji dalis mokyklos žemės atiteko „Nemuno“ kolūkiui.

1957 m. lapkričio mėn. mokytojas Čepas, negalėdamas pakęsti morališkai pakrikusios Norvaišų šeimos, kuri apsigyveno mokykloje, turėjo iš mokyklos išsikelti. Nauja mokytoja buvo paskirta Elzė Būtėnaitė, kuri mokykloje dirbo nuo 1957 m. lapkričio 28 d. iki 1959 rugpjūčio mėn. 1 d. Mokytoja nepajėgė kovoti su Norvaiša, mokyklos aplinka, kur buvo įdėta tiek mokytojų darbo, buvo paversta šiukšlynu. Vėliau mokykloje dirbo Bronislovas Bitinas, Vytautas Saikus, Irena Abromavičienė ir V.Saikaus duktė Rita Kazakevičienė. Pastaroji tapo paskutiniaja mokytoja – 2000 m. Rimkūnų mokykla uždaryta dėl mažo vaikų skaičiaus. [2]

Žymūs žmonėsKeisti

Mokykloje mokėsi:

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Janina Šaparnienė. Rimkūnų dvarą gaubia tyla. Šiaulių kraštas, 2011 m. lapkričio 18 d.