Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) – Lietuvos nepriklausomybės siekusi pogrindžio grupė, veikusi sovietų 1940–1941 m. ir nacių 1941–1944 m. okupuotoje Lietuvoje.
1940 m. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga įkurta liberalų ir tautininkų. Leido laikraščius „Laisvės kovotojas“, „Varpas“. LLKS vyriausioji vadovybė kūrė laisvės kovotojų padalinius kiekviename apskrities mieste. Organizacija buvo suskirstyta į 4 apygardas (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio). 1943 m. turėjo apie 3 tūkstančius narių.
LLKS įstatuose parašyta, kad „tikslas yra atstatyti Nepriklausomą Lietuvą ir sujungti visus lietuvius bendram darbui Lietuvos garbei ir gerovei“.[1]
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga jungia apie 170 narių. Rūpinasi laisvės kovotojų teisėmis ir laisvės kovų įamžinimu. Valdybos pirmininkas Ernestas Subačius. Garbės pirmininkas Jonas Burokas.
Šaltiniai
redaguotiLiteratūra
redaguoti- Laisvės besiekiant: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įnašas į antinacinę rezistenciją / Algirdas Vokietaitis. – LLKS, 1983. – 405 p.
Nuorodos
redaguoti- Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga Archyvuota kopija 2012-10-10 iš Wayback Machine projekto.
- A. Navaitis. Gyveno Lietuvai // XXI amžius, 2004-03-31, Nr. 25 (1228) Archyvuota kopija 2009-07-03 iš Wayback Machine projekto.
- Ramūnas Labanauskas. VLIK’as 1943–1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse // XXI amžius, 2006-01-11, Nr. 3 (1403)