Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lietuvos kompozitorių sąjunga – Lietuvos kūrybinė visuomeninė organizacija, vienijanti profesionalius Lietuvos kompozitorius ir muzikologus. Skleidžia, skatina, remia, propaguoja šiuolaikinę lietuvių profesionaliąją muziką ir muzikologinę mintį Lietuvoje bei užsienyje. Centras Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 29.
IstorijaKeisti
Lietuvos kompozitorių sąjunga įkurta 1941 m. Kaune, organizacinio komiteto pirmininkas Juozas Gruodis. 1948 m. įvyko pirmasis Lietuvos kompozitorių sąjungos suvažiavimas, kuriame atnaujinta sąjungos veikla, ji priklausė TSRS kompozitorių sąjungai. 1989 m. Lietuvos kompozitorių sąjunga atkurta kaip savarankiška organizacija.
Lietuvos kompozitorių sąjunga nuo 2005 m. yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, nuo 1936 m. – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos, narystė atnaujinta 1989 m., nuo 1992 m. – Tarptautinės muzikologų draugijos, nuo 1993 m. – Europos naujosios muzikos skleidėjų konferencijos narė. Nuo 1971 m. turi skyrių Kaune, kaip atskiras juridinis vienetas nuo 2002 m. veikia asociacija Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius (1979–2002 m. Klaipėdos skyrius). Nuo 1994 m. veikia Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikos fondas. 1995 m. prie Lietuvos kompozitorių sąjungos įkurtas Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, kuris nuo 1998 m. priklauso Tarptautinei muzikos informacijos centrų asociacijai. 2005 m. LR kultūros ministerija Lietuvos kompozitorių sąjungai suteikė meno kūrėjų organizacijos statusą. Visi sąjungos nariai turi meno kūrėjo statusą, šiuo metu tai - 101 kompozitorius ir 59 muzikologai, 5 garbės nariai.
VeiklaKeisti
Veikia Jaunimo ir Muzikologų sekcijos. Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia naujų kūrinių perklausas, autorinius koncertus, kamerinės muzikos konkursus, Baltijos šalių (nuo 1967 m.), lietuvių ir lenkų muzikologų (nuo 1989 m.) konferencijas. Lietuvos kompozitorių sąjunga 1970–1975 m. leido biuletenį „Muzikos naujienos“ (išl. 8 nr.), 1962–1977 su Lietuvos teatro draugija – almanachą „Muzika ir teatras“ (išl. 12 nr.), 1987–1990 m. Jaunimo sekcijos leidinį „Jauna muzika“ (išl. 4 nr.), muzikos meno, mokslo ir kritikos leidinį „Gaida“ (1989 m., išl. 1 nr.), 1979–1992 m. almanachą „Muzika“ (išl. 10 nr.). Lietuvos kompozitorių sąjungos iniciatyva surengti Lietuvių tarybinės muzikos festivaliai (1977 m., 1982 m., 1987 m.). Pagrindiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos renginiai yra šiuolaikinės muzikos festivaliai:[1]
- Muzikos ruduo – 1971-1990 m., 2002 - 2004 m., nuo 2006 m., kasmet;
- Gaida – nuo 1991 m., kasmet; iki 1998 m. Baltijos muzikos festivalis
- Jauna muzika – nuo 1992 m., kasmet
- Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose – nuo 1985 m.; nuo 2000 m. dar vadinamas Druskomanija
- Marių klavyrai – nuo 1991 m.
- Iš arti – nuo 1997 m., rengia Kauno skyrius
BibliografijaKeisti
- Algis Žiūraitis, sudarė Audronė Žiūraitytė, 1996 m.
- Stasio Šimkaus laiškai žmonai, sudarė D. Palionytė, 1997 m.
PirmininkaiKeisti
- Juozas Tallat Kelpša – 1948-1949 m., po jo mirties iki 1954 m. vadovavo sąjungos atsakingasis sekretorius Abelis Klenickis
- Stasys Vainiūnas – 1954-1962 m.
- Eduardas Balsys – 1962–1971 m.
- Vytautas Laurušas – 1971–1989 m.
- Julius Andrejevas – 1989–1991 m.
- Mindaugas Urbaitis – 1991–1995 m.
- Jurgis Juozapaitis – 1996 m.
- Gintaras Sodeika – 1996-2003 m.
- Remigijus Merkelys – 2003-2009 m.
- Zita Bružaitė – 2009-2017 m.
- Mykolas Natalevičius - nuo 2017 m. balandžio mėn.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Karina Firkavičiūtė. Lietuvos kompozitorių sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 251 psl.