Atverti pagrindinį meniu

Julius Andrejevas

lietuvių kompozitorius
Julius Andrejevas
Gimė 1942 m. sausio 7 d.
Kaunas
Mirė 2016 m. lapkričio 29 d. (74 metai)
Vilnius
Tėvas Rostislavas Andrejevas
Sutuoktinis (-ė) Violeta Palčinskaitė,
Nijolė
Vaikai Ignas Jonynas,
Balys Andrejevas
Veikla kompozitorius, pianistas
Alma mater LSSR konservatorija

Julijus (Julius) Andrejevas (1942 m. sausio 7 d. Kaune – 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas.

BiografijaKeisti

Tėvas Kauno muzikinio teatro solistas ir režisierius Rostislavas Andrejevas (1907–1967). Brolis – Kostas Andrejevas, automatikos ir telemechanikos inžinierius.

19491960 m. mokėsi Kauno dešimtmetės muzikos mokyklos fortepijono klasėje. Studijavo LSSR konservatorijoje: 1960–1965 m. Aldonos Dvarionienės fortepijono, 19661971 m. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1961–1966 m. LSSR konservatorijos koncertmeisteris. [1]

1965–1991 m. su 19791982 m. pertrauka dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. Nuo 1973 m., su 1991–1998 m. pertrauka, Lietuvos konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. docentas, 2010 m. profesorius.

19741982 m. LSSR filharmonijos senosios muzikos ansamblio „Musica humana“ klavesinininkas ir pianistas. 1984–1989 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, 1989–1991 m. valdybos pirmininkas. 1991–1998 m. dėstė Vigo (Ispanija) privačioje konservatorijoje „Mayeusis“, vadovavo fortepijono skyriui, direktoriaus pavaduotojas, nuo 1996 m. profesorius. Už nuopelnus šiai konservatorijai viena jos aula pavadinta Julijaus Andrejevo vardu. [2] 19992001 m. Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro generalinis direktorius. [3][4]

1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu.

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

KūrybaKeisti

Sukūrė teleoperą „Liūdna pasaka“ (pagal Joną Biliūną, 1971 m.), kantatą „Amžinai jaunystei“ (1973 m.), koncertų fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui, kamerinių ansamblių, kūrinių fortepijonui („Sonata per se“, 1982 m.; „Lemtis“, 1998 m.), chorui (ciklai „Feniksas“, 1972 m.; „Strazdas“, 1978 m.; „Iš Rosalijos de Castro poezijos“, 1998 m.), lietuvių liaudies muzikos instrumentams, vokalinių ciklų, dramos spektaklių. Koncertavo kaip solistas ir su kameriniais ansambliais Sovietų Sąjungos respublikose, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. [5]

Sukūrė muziką kino filmams „Nerami rudens diena“ (1975 m., rež. Algimantas Kundelis), „Sužeista tyla“ (1980 m., rež. Algimantas Kundelis), „Elektroninė senelė“ (kartu su Arūnu Navaku, 1985 m., rež. Algimantas Puipa).

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai / Juozas Gaudrimas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 10-11 p.
  2. http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/andrejevas/#bio
  3. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.63479/EKqhSvRfKo
  4. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.152378
  5. Adeodatas Tauragis. Julius Andrejevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 495 psl.
  6. Adeodatas Tauragis. Julius Andrejevas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 62 psl.
  7. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/41b8d6b06f6911e59a1ed226d1cbceb5
  8. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.104225
  9. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429391