Leonas Kaulakis
Gimė 1903 m. balandžio 20 d.
Selvestrai, Laukuvos valsčius
Mirė 1987 m. lapkričio 13 d. (84 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Veikla inžinierius elektrikas, energetikas, pedagogas
Alma mater 1928 m. Lietuvos universitetas

Leonas Kaulakis (1903 m. balandžio 20 d. Selvestruose, Laukuvos valsčius – 1987 m. lapkričio 13 d. Kaune) – inžinierius elektrikas, energetikas, Lietuvos energetikos patriarchas, habilituotas daktaras, profesorius.

Biografija redaguoti

Gimė advokato šeimoje. 1922 m. baigė Telšių gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. Dar būdamas studentu nuo 1925 m. pradėjo dirbti laborantu fakulteto Elektrotechnikos katedroje. 1928 m. baigęs universitetą, stažavosi Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje ir Paryžiaus aukščiausiojoje elektrotechnikos mokykloje, kur susipažino su mokymo organizavimu ir laboratorijomis. 1932 m. paskirtas Elektrotechnikos katedros asistentu pradėjo dėstyti elektrinių matavimų bei elektros stočių ir tinklų disciplinas. Tapo pirmuoju profesionaliu dėstytoju katedroje, nes kiti dėstytojai universitete dirbo antraeilėse pareigose.

19361940 m. be to dirbo ir Energijos komitete, rengusiame Lietuvos energetikos nepriklausomumo nuo užsienio ir energetikos plėtros perspektyvinius planus. Nuo 1937 m. Elektros komisijos pirmininkas, jam vadovaujant 1937–1938 m. atlikta Lietuvos energetikos ūkio analizė. Pirmasis ėmė propaguoti durpių ir vandens naudojimą šalies energetikos ūkyje. Komiteto iniciatyva pagal L. Kaulakio parengtą projektą pastatyta Rėkyvos elektrinė, pradėti rengti Kauno hidroelektrinės statybos planai, suplanuotos naujos elektros energijos tiekimo ir perdavimo linijos. 1937 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio energetikos konferencijoje.[1]

1940 m. Elektrotechnikos katedra padalyta į keletą specializuotų katedrų, kurios susikūrė tame pačiame Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. Buvę Elektrotechnikos katedros dėstytojai tapo naujųjų katedrų vedėjais. Pirmuoju Elektros sistemų katedros (pradžioje ji buvo pavadinta Elektros jėgainių ir tinklų katedra) vedėju 1940 m. tapo Leonas Kaulakis. 1941 m. rugpjūčio 1 d. katedra buvo pervadinta į Elektros stočių ir tinklų katedrą, nuo 1956 m. liepos 19 d. vadinama Elektros stočių katedra, nuo 1962 m. liepos 1 d. įgijo dabartinį Elektros sistemų katedros pavadinimą. Katedrai jis vadovavo prie visų valdžių iki 1974 m. Po to iki 1984 m. dirbo katedros profesoriumi, o vėliau iki gyvenimo pabaigos – profesoriumi-konsultantu.

1940 m. suorganizuota komisija VDU Elektrotechnikos fakultetui steigti. Šios komisijos pirmininku buvo paskirtas Leonas Kaulakis. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė šį darbą ir jis buvo atnaujintas tik jam pasibaigus. Elektrotechnikos fakultetas buvo užbaigtas kurti tik 1948 m. Jo pirmasis dekanas buvo prof. Kazimieras Baršauskas. 1950 m. įkurtas Kauno politechnikos institutas, į kurio sudėtį įėjo Elektrotechnikos fakultetas.[2]

1948–1953 m. LSSR MA Technikos instituto Energetikos sektoriaus vadovas, vadovavo respublikinėms komisijoms, rengusioms perspektyvinius respublikos energetikos vystymo planus. Ilgą laiką vadovavo „Žinijos“ draugijos energetikos sekcijai, buvo Kauno politechnikos instituto ir Fizikinių techninių energetikos problemų mokslinio tyrimo instituto mokslinių tarybų, elektros energetikos specialybių metodinių komisijų narys. Žvalus, energingas, draugiškas, plačios erudicijos, ir subtilaus humoro jausmo, aistringas kalnų slidininkas ir keliautojas, mokslininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas be kita ko dar buvo ne vien Lietuvoje gerai žinomas sodininkas ir gėlininkas.[3][4] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Mokslinė veikla redaguoti

Tyrimų sritis – Lietuvos energetika ir elektrifikavimas, elektros energijos kokybės gerinimas. 1937–1938 m. propagavo vietinių kuro išteklių panaudojimą Lietuvos energetikos ūkyje. 1957 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, organizavo mokslinius elektros sistemų modeliavimo tyrimus. Elektros sistemų katedroje sukurti nuolatinės srovės elektros sistemų analizatoriai, naudojami projektuojant energetines sistemas ir tinklus bei planuojant režimus. Analizatoriai išgarsino katedrą, pelnydami medalius ir premijas įvairiuose konkursuose. 1966 m. apgynė technikos mokslų (dab. habilituoto) daktaro disertaciją. 1969 m. profesorius. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, parašė mokslo knygų ir vadovėlių studentams.[5][6]

Bibliografija redaguoti

  • Šviesotechnikos pradmenys, 1931 m.
  • Žemės ūkio elektrifikavimas, 1961 m.

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Vilius Šaduikis. Lietuvos Energijos komiteto įsteigimas ir veikla. Lietuva Pasaulio energetikos taryboje 1936–2006 m. – Vilnius: Lietuvos energetikos muziejus, 2006. – 115 p.
  2. Leonas Kaulakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 590 psl.
  3. Vilius Šaduikis. Lietuvos Energijos komiteto įsteigimas ir veikla. – 115 p.
  4. http://esk.elinara.lt/turinys/leonas-kaulakis[neveikianti nuoroda]
  5. Leonas Kaulakis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 242
  6. Leonas Kaulakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 590 psl.