Leliai
Leliai | ||
---|---|---|
55°43′26″š. pl. 21°13′34″r. ilg. / 55.724°š. pl. 21.226°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Sendvario seniūnija | |
Gyventojų | 406 | |
Istoriniai pavadinimai | vok. Löllen, Lollen, Loellen, Lullekragen |
Leliai (arba Lėliai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir į rytus nuo kelio A13 Klaipėda–Liepoja , 7 km į rytus nuo Klaipėdos ir 3 km į pietryčius nuo Slengių. Stūkso Jakų piliakalnis. Pro kaimą eina kelias Klaipėda–Jokūbavas. Iš kaimo apylinkių išteka Smeltalė. Kaimynystėje yra Klemiškės I, Martinų, Klausmylių kaimai.
Etimologija
redaguotiPavadinimas kilęs iš asmenvardžio Lelys arba Lilys – iš liet. lelys „kas daug kalba, tarška“, lelenti „daug kalbėti, bartis“ ir pan. arba iš lėlys „toks paukštis“, mažiau tikėtina, kad iš latv. liels „didelis“.[2]
Istorija
redaguotiLelių kaimo pavadinimas vokiečių dokumentacijoje buvo rašomas Löllen. Istoriniuose šaltiniuose Lelių kaimas minimas 1763 m.[3] Kaimas buvo lietuviškas (XX a. pradžioje lietuvninkų buvo apie 71 proc.). 1893–1944 m. veikė vienklasė pradinė mokykla, kurioje 1914–1921 m. mokėsi Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Gelžinis. 1906–1945 m. pro Lelių kaimą ėjo siaurasis geležinkelis Klaipėda–Plikiai. Leliuose buvo geležinkelio stotelė, karčema, kalvė, dvaras. Kaimas valdė 254 ha, Lelių dvaras – 110 ha žemės. Leliai priklausė Dirvupių valsčiui ir Lelių seniūnijai (kurią sudarė Lelių, Dinviečių ir Paugų kaimai).
Po II pasaulinio karo Lelių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. Kaimynystėje buvo įkurti Gulbės kolektyviniai sodai, aerodromas. Pastaraisiais metais statomas 139 individualių gyvenamųjų namų kvartalas – Didieji Leliai. 1996 m. gruodžio 23 d. senosios Lelių kaimo kapinės įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
1871 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
121 | 119 | 101 | 105 | 35 | 48 | 30 | ||
1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | - | ||
31 | 47 | 202 | 406 | - | - | - | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 132.
- ↑ Lelių kaimo istorija. DidiejiLeliai.lt (tikrinta 2021-09-27).
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- MLE, T. 2, Vilnius, 2003