Leliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Leliai
Leliai
55°43′26″š. pl. 21°13′34″r. ilg. / 55.724°š. pl. 21.226°r. ilg. / 55.724; 21.226 (Leliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Sendvario seniūnija
Gyventojų (2021) 406
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Leliaĩ
Kilmininkas: Lelių̃
Istoriniai pavadinimai vok. Löllen, Lollen, Loellen, Lullekragen

Leliai (arba Lėliai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  ir į rytus nuo kelio  A13  KlaipėdaLiepoja , 7 km į rytus nuo Klaipėdos ir 3 km į pietryčius nuo Slengių. Stūkso Jakų piliakalnis. Pro kaimą eina kelias KlaipėdaJokūbavas. Iš kaimo apylinkių išteka Smeltalė. Kaimynystėje yra Klemiškės I, Martinų, Klausmylių kaimai.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Lelys arba Lilys – iš liet. lelys „kas daug kalba, tarška“, lelenti „daug kalbėti, bartis“ ir pan. arba iš lėlys „toks paukštis“, mažiau tikėtina, kad iš latv. liels „didelis“.[2]

Istorija

redaguoti

Lelių kaimo pavadinimas vokiečių dokumentacijoje buvo rašomas Löllen. Istoriniuose šaltiniuose Lelių kaimas minimas 1763 m.[3] Kaimas buvo lietuviškas (XX a. pradžioje lietuvninkų buvo apie 71 proc.). 18931944 m. veikė vienklasė pradinė mokykla, kurioje 19141921 m. mokėsi Mažosios Lietuvos veikėjas Martynas Gelžinis. 19061945 m. pro Lelių kaimą ėjo siaurasis geležinkelis Klaipėda–Plikiai. Leliuose buvo geležinkelio stotelė, karčema, kalvė, dvaras. Kaimas valdė 254 ha, Lelių dvaras – 110 ha žemės. Leliai priklausė Dirvupių valsčiui ir Lelių seniūnijai (kurią sudarė Lelių, Dinviečių ir Paugų kaimai).

Po II pasaulinio karo Lelių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. Kaimynystėje buvo įkurti Gulbės kolektyviniai sodai, aerodromas. Pastaraisiais metais statomas 139 individualių gyvenamųjų namų kvartalas – Didieji Leliai. 1996 m. gruodžio 23 d. senosios Lelių kaimo kapinės įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1925 m. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
121 119 101 105 35 48 30
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - - -
31 47 202 406 - - -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 132.
  3. Lelių kaimo istorija. DidiejiLeliai.lt (tikrinta 2021-09-27).
  4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • MLE, T. 2, Vilnius, 2003