Caprimulgus europaeus
Lėlys (Caprimulgus europaeus)
Lėlys (Caprimulgus europaeus)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Lėliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgiformes)
Šeima: Lėliniai
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgidae)
Gentis: Caprimulgus
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgus)
Rūšis: Lėlys
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgus europaeus)
Binomas
Caprimulgus europaeus
Linnaeus, 1758

Lėlys (Caprimulgus europaeus) – lėlinių (Caprimulgidae) šeimos veiklus sutemų paukštis.

IšvaizdaKeisti

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, neryškiai skersai dryžuota bei išmarginta ryškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Per galvą ir pečius eina plačios išilginės juodos juostos. Apatinė kūno pusė pilka, rusva, skersai smulkiai dryžuota. Patino pirmosios trys didžiosios plasnojamosios plunksnos ir uodegos kraštai išmarginti baltomis dėmėmis. Snapas nedidelis, juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos mažos, rusvo atspalvio.

PaplitimasKeisti

Eurazijoje gyvena nuo Atlanto vandenyno iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švedijos dalį, šiaurinė Dvinos žemupį, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki šiaurės vakarų Indijos, šiaurinės Arabijos jūros pakrantės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Britų ir Viduržemio jūros salose, šiaurės vakarų Afrikoje.

Žiemoja Afrikoje.

Lietuvoje dažnas, bet negausus. Mėgsta slaptytis, todėl sunku įvertinti tikrąjį lėlių populiacijos dydį.

Lėlio kurkimas
 
Lėlio kiaušiniai

BiologijaKeisti

Tai miško paukštis. Gyvena pušynuose, mišriuose miškuose, kirtavietėse, miško aikštelėse. Vengia šlapių vietų, aptinkamas tik sausose vietose. Mėgsta tupėti prie senų kelių.

Aktyvus naktį, prietemos valandomis. Skraido labai tyliai, kartais pakimba ore. Skrydis lengvas, būdingi staigūs posūkiai. Tupi po plunksnomis paslėpęs mažytes kojas, įtraukęs kaklą, prisimerkęs, todėl beveik susilieja su aplinka.

DauginimasisKeisti

Peri gana vėlai, kiaušinius deda tiesiai ant žemės, ant spyglių, pernykščių lapų, kerpių. Dėtyje paprastai būna 2 margi, įvairaus dydžio kiaušiniai. Abu porelės nariai peri apie 17 dienų. Jaunikliai išsirita ne kartu: pirmasis ritasi naktį, o kitas maždaug po paros. Jauniklių kūną dengia pilkai balsvi, juosvi pūkai. Paukščiukus maitina abu porelės nariai. Mažyliai skraidyti pradeda maždaug po 18 dienų, o kitą pavasarį jau gali perėti patys.

Per vasarą viena porelė išaugina dvi vadas.

MitybaKeisti

Gaudo naktį skraidančius vabalus, drugelius, mėšlavabalius, grambuolius.

Kartais vabalus susirenka nuo medžių šakų, lapų ir žemės.

ŠaltiniaiKeisti

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
 

Vikiteka