Lakinskų piliakalnis
| Lakinskų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lakinskų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Marijampolės savivaldybė | ||
| Seniūnija | Liudvinavo seniūnija | ||
| Aukštis | 8-16 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1954 | ||
| Registro Nr. | AR335 / 22979, 22980, 5091 /A235KP | ||
Lakinskų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22980) Marijampolės savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Lakinskų, Liudvinavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Kalvarija, Jungėnuose pasukus link geležinkelio tilto per Šešupę, bėgiais perėjus tiltą, dar 200 m į kairę – yra už senvagės dešinėje, į pietryčius nuo takelio.
Piliakalnis
redaguoti
Piliakalnis įrengtas Šešupės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, 8-16 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 60 m ilgio, 24 m pločio pietryčių gale. Jos pietryčių krašte supiltas 71 m ilgio, 4 m aukščio, 21 m pločio pylimas, už kurio iškastas 20 m pločio, 1 m gylio griovys. Šio pylimo 0,5 m aukščio, 6 m pločio galas juosia aikštelės R kraštą. Šiaurės vakarų aikštelės gale supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Aikštelės viduryje guli akmuo su vadinamaja žmogaus pėda, kurį išgarsino Jonas Basanavičius.
Aikštelės pietvakarių pusė nuplauta, jos pietrytinę dalį apardė čia apie 1964 m. įrengta šokių aikštelė, pylimą – duobės. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais (daugiau vakarinėje dalyje).
Pietrytinėje piliakalnio papėdėje, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 46300 m². Išmatavimai: 150 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 70 m pločio. Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas: 9400 m².
Tyrimai
redaguoti1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kampinių piliakalnis 8 km | Kumelionių piliakalnis 11 km Liudvinavo piliakalnis 5 km |
Tarašiškių piliakalnis 8,5 km |
| |||||||
| Menkupių piliakalnis 12 km |
|
Būriškių piliakalnis 6 km | |||||||||
| Žaliosios piliakalnis 19 km Aglinės piliakalnis 21 km |
Navininkų piliakalnis 13 km | Maišymų piliakalnis 19 km Elveriškės piliakalnis 19 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 92 (Nr. 360)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.122.
- Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989 Archyvuota kopija 2009-06-24 iš Wayback Machine projekto., p. 303.
- Slownik Geograficzny Krolewstwa Polskiego i innych krajow slowianskich. - Warszawa, 1880-1895. - T.5. - P.578, T.8. - P.143, T.9. - P.622.
- Krzywicki L. Zmudz starozytna Dawni Zmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. P.6.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 11;.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 94-95.
- Jonas Totoraitis. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Lietuvių tauta. - Vilnius, 1908. T.1. P.188-189.