Laimutė Pocevičienė
| Laimutė Pocevičienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikai, Mažeikių r. |
| Tautybė | Lietuvė |
| Veikla | teatro režisierė, filologė. |
| Organizacijos | Žemaitės dramos teatras |
| Išsilavinimas | lietuvių filologija. |
Laimutė Pocevičienė (g. 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikuose, Mažeikių r.) – teatro režisierė, filologė.
Biografija redaguoti
Gimė ir užaugo Židikuose (Mažeikių r.). Mokėsi Židikų vidurinėje mokykloje (dabar Marijos Pečkauskaitės gimnazija), nuo 1973 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją.[1] Pirmojo tarp mėgėjiškų Lietuvoje poezijos teatro įkūrėja ir režisierė.[2] Nuo 1990 m. Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė.[3]
Pastatymai redaguoti
- 1985 m. "Žmogaus apnuoginta širdis" (Pagal V.Mačernio eiles) [2]
- 1988 m. "Atverk duris - aš ateinu su meile ir šviesybe" (Pastatytas remiantis Prano Genio „ Rainių poema“ ir K.Kalinauskienės prisiminimais) [4]
- 1990 m. "Kilti ir kelti" [4]
- 1992 m. "Mona" (Pagal Eduardas Cinzo-Čiužo romaną "Raudonojo arklio vasara") [4]
- 1993 m. "Piršlybos" (Pagal Žemaitės apysaką "Piršlybos"/"Rudens vakaras") [4]
- 1994 m. "Žemaitėškė žuodē paukštelēs čiolb" (Pagal J.Diržininko, J.Jankausko, P.Grigolos, O.Mileikienės, S.Miltinio, D.Ramonienės-Mukienės, N.Rimkienės, V.Pociaus, A.Salatkienės eilėraščius) [2]
- 1995 m. "Stebuklingas daktaras" (Pagal Žemaitės apsakymą "Stebuklingas daktaras") [4]
- 1996 m. "Naktis, kai drabužiai šnekasi" [5] (Pagal H.Haas novelę "Užuolaidėlė" ir populiarias pasakas)
- 1996 m. "Kęstaičių žemaičiai" (Pagal M.M.Kudarauskaitės istorinę poetinę apybraižą) [1]
- 1997 m. "Pusnynų pasaka" [5](Pagal Janinos Degutytės "Fėjų pasaką")
- 1997 m. "Ženatvės laimė" (Pagal Žemaitės apsakymus) [4]
- 1998 m. "Kiaunės dvaro nebėra" (Pagal Elenos Spurgaitės "Kiaunės dvaro nebėra") [1]
- 1999 m. "Amerika pirtyje" (Pagal Keturakio "Amerika pirtyje") [5]
- 2000 m. "X + Y = ?" (Pagal Vytauto Račičko ir Erich Segal kūrybą) [4]
- 2000 m. "Magdelė" (Pagal Žemaitės "Magdelė") [5]
- 2003 m. "Liūdesys yra laisvas" (Pagal Algimanto Mikutos ir J.Zieduonio eiles) [5]
- 2005 m. "Mėlynasis strazdas" (Paremta pasakų ir scenos kovų motyvais) [4]
- 2006 m. "Telšiai - Dovanų kalva" (Pagal R.Gurevičiūtės ir P.Laucevičiaus gyvenimų tikrus faktus) [5]
- 2008 m. "Adelės CV" 2008 m. (Pagal S.Glover "Adelė") [5]
- 2010 m. "Penelopė" (Pagal Penelopės ir Odisėjo mitą) [1]
- 2012 m. "Meškis po širdim" (Pagal R.Oginskaitės "Meškis po širdim") [5]
- 2013 m. "Aksomo klostėse - epochų šnabždesys" (Pastatytas remiantis A.Rione dienoraščiais, bendradarbiaujant su I.Levickiene) [1]
- 2014 m. "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms" (Pagal Rūtos Šepetys "tarp pilkų debesų", Romualdo Granausko "Gyvenimas po klevu" ir Viktorijos Daujotytės poeziją) [6]
- 2016 m. "Vilties etiudai iš Septynių Kalvų Miesto" (Paremtas menine dokumentika) [1]
- 2016 m. "Dvylika mėnesių" (Pagal senosios animacijos filmuką "Dvylika mėnesių") [1]
- 2016 m. "Meškiukų pamokėlės" (Paremta Telšių istorijos legendomis ir motyvais) [1]
- 2017 m. "Veidas, atsuktas į saulę" (Pagal amžininkų atsiminimus) [1]
- 2018 m. "Nauja Roboto ir Peteliškės istorija" (Pagal Unės Kaunaitės knygą "Laiškai Elzei" ir Vytautės Žilinskaitės ir Sarah Parkinson tekstus) [1]
- 2018 m. "Spalvuotu guzikieliu rožončius" (Pagal D.Ramonaitės-Mukienės grožinės literatūros antologijoje "Žemaičiai" išspausdintus tekstus) [7]
Pasiekimai ir apdovanojimai redaguoti
- 1993 m. Dauguviečio premija už lietuvių dramaturgijos propagavimą ir "Piršlybos" pastatymą.[2]
- 1993 m. "Valstiečių laikraščio" premija už spektaklį "Piršlybos".[1]
- 2010 m. Telšių Žemaitės dramos teatrui skirta "Aukso Paukštė" už L.Pocevičienės režisuotą spektalį "Penelopė".[1]
- 1998 m. Klaipėdos universiteto Gintaro ordinas už Lietuvos klojimo teatro pasiekimus.[8]
Vaikų ir jaunimo studija "Savi" redaguoti
Vaikų ir jaunimo studija "Savi" suburta režisierės L.Pocevičienės 1994m. rudenį.[reikalingas šaltinis] Studijoje išugdytas ne vienas esamas aktorius ir režisierius: Valda Bičkutė, Vilius Malinauskas, Agnė Banytė, Karolis Pronckus, Simona Gudavičiūtė [8]
Teatro studijos garstrolės:
- 2000 m. "Teatras neturi sienų" (Rusija)[9]
- 2004 m. Sceninės kovos laboratorija (Norvegija) [9]
- 2007 ir 2010 m. Redbridžo dramos teatras, "Vital Stages" (Jungtinė Karalystė) [9]
- 2007 m. "Kūrybos džiaugsmas" (Latvija) [5]
- Daugiamečiai dalyviai festivaliuose "Atspindžiai" ir "Šimtakojis" (Lietuva) [9]
- 2011 m. "Baltijos rampa" (Latvija) [1]
- 2014 m. "Tegyvuoja teatras"(Lietuva) [9]
- 2015 m. "Interrampa" (Lietuva)[1]
- 2019 m. "Teatro revoliucija" (Rusija) [10]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 Ramonaitė-Mukienė, Danutė (2019). Telšių Žemaitės dramos teatras. Vilnius: Petro ofsetas. ISBN 978-9955-8180-25-0.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length (pagalba) - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Telsiu Žemaitės dramos teatro istorija. Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
- ↑ Ramonaitė-Mukienė, Danutė. Pocevičienė (Kalinauskaitė). Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 Kakanauskas, A. Įkvepiančios asmenybės, miestelį gaubia rašytojos aura. Nuoroda tikrinta 2020-11-26.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 5,8 Pocevičienė, Laimutė (2014). Teatras - tautos sparnai. Vilnius: Grafija. ISBN 978-9986-9186-2-2.
- ↑ Alkas. Telšių Žemaitės dramos teatras kviečia į spektaklį "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms. Nuoroda tikrinta 2020-11-20.
- ↑ Dijokienė, Lina. Teatro scenoje — dar viena žemaitiško žodžio premjera!. Nuoroda tikrinta 2020-11-25.
- ↑ 8,0 8,1 Ciunienė, Vida. Spektaklis – tai ne paveikslas, kurį galima pasikabinti. Jis sudėliotas iš daugybės. Nuoroda tikrinta 2020-11-20.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 VšĮ Leidybos idėjų centras (2015). Kas bus kas. Vilnius: BALTO print. ISBN 978-609-95578-6-1.
- ↑ Šeškevičienė, Irena. "Tiumenės "revoliucija" – kretingiškio žvilgsniu". Nuoroda tikrinta 2020-12-03.