Petras Murnikas
Gimė 1886 m. gruodžio 6 d.
Sidariškės, Kupiškio valsčius
Mirė 1956 m. sausio 1 d. (69 metai)
Utena
Vaikai Liucija Murnikaitė
Žymūs apdovanojimai

Petras Murnikas (1886 m. gruodžio 6 d. Sidariškės, Kupiškio valsčius1956 m. birželio 6 d. Utena) – Lietuvos karinis veikėjas, Tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas.

Biografija

redaguoti

1916 m. baigė Maskvos 4-ąją praporščikų mokyklą, per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės karininku kovojo fronte, buvo sužeistas. 1917 06 20 pakeltas į štabskapitono laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą 1919 m.balandžio 7 d. mobilizuotas į jos kariuomenę, 1-ojo DLK Gedimino pėstininkų pulko karininkas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais.1919 m. birželio 15 d. pasižymėjo kovodamas su bolševikais Naujasodžio kaime, Antalieptės valsčiuje, Zarasų apskrityje. 19201923 m. karo atstovo Lenkijoje, vėliau – Latvijoje padėjėjas (pavaduotojas), karo atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1923 m. ypatingų reikalų karininkas prie kariuomenės vado, 1924 m. – prie krašto apsaugos ministro.

19261927 m. Panevėžio karinės srities viršininkas. Nuo 1927 m. – Trakų, Vilkaviškio, nuo 1929 m. – Raseinių, nuo 1936 m. – Utenos, nuo 1938 m. – Kretingos apskričių, komendantas, kartu minėtų apskričių šaulių rinktinių vadas.1939 m. lapkričio 22 d. paties prašymu paleistas į administracijos karininkų atsargą. 1926 m. vasario 16 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

1939 - 1944 m. gyveno Utenoje, dirbo Utenos arešto namų prižiūrėtoju. Jokiuose politiniuose įvykiuose nedalyvavo. TSRS kariuomenei vėl okupavus Lietuvą iš pradžių slapstėsi Utenos rajono, Sirutėnų apylinkėje, dirbo kolūkyje buhalteriu ir sandėlininku. Vėliau legalizavosi, gyveno ir dirbo Utenos mieste.[1] Palaidotas Utenos miesto senose kapinėse. 1992 m. P. Murniko atminimas įamžintas memorialine lenta ant namo Maironio gatvėje 12, kuriame 1936 - 1944 m. gyveno.

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas ZabielskasPetras Murnikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 607 psl.