Kroatijos ir Lietuvos santykiai
Kroatijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kroatijos ir Lietuvos.
 |
Kroatijos–Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Kroatija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Kroatijos nepriklausomybės paskelbimas: 1991 m. birželio 25 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. liepos 30 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Kroatijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 3 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. kovo 18 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Kroatija: 46,9 mln. eur. | ||
| • Kroatija → Lietuva: 39,1 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Kroatija → Lietuva (2020): 423[1] | ||
Dvišaliai santykiai oficialiai užmegzti 1992 m. kovo 18 d. Kroatija buvo viena iš šešių valstybių, Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi dar iki nepavykusio pučo Maskvoje, tai padariusi po Moldovos, Islandijos, Danijos, Slovėnijos ir Rusijos) – 1991 m. rugpjūčio 3 d.
Abi šalys yra Europos Tarybos, ES, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Kroatija turi ambasadą Vilniuje (atidaryta 2016 m. liepos 21 d.)[2] Kaune veikia Kroatijos Respublikos garbės konsulatas. Savo ruožtu Lietuva turi ambasadą Zagrebe (atidaryta 2019 m. birželio 6 d.)[3] Paklenicoje veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 33 Kroatijos piliečiai,[4] 2021 m. Kroatijoje gyveno 81 Lietuvos pilietis.[4]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[5]
Santykių istorija
redaguotiPirmieji kontaktai
redaguotiDidžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su Habsburgų imperijos sudėtyje esančia Kroatijos karalyste kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.
Glaudesnį bendradarbiavimą šalys pasiekė Kroatijai įgavus valstybingumą 1991 m.
Santykiai po 1991 m.
redaguotiLietuva ir Kroatija savo nepriklausomybes paskelbė panašiu metu – Lietuva 1990 m. kovo 11 d., Kroatija – 1991 m. birželio 25 d. Abi šalys buvo tarp pirmųjų viena kitą pasveikinusių valstybių 1991 m. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. kovo 18 d. Kroatijos nepriklausomybės karo metu Lietuva reiškė paramą Kroatijai; būtent Kroatijoje 1994–1996 m. Lietuvos kariai (iš viso apie 90) kartu su Danijos kariais vykdė savo pirmąją Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją.[6]
Pasirašytos šios sutartys tarp Kroatijos ir Lietuvos: sutartis dėl abipusio vizų režimo panaikinimo (1998 m.), susitarimas dėl neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimo (pasirašytas 1998 m., ratifikuotas 1999 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (pasirašyta ir ratifikuota 2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityje (2007 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (2007 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2017 m.)[7]
Kroatijos kariai 2006–2010 m. dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje.[6]
Tarp šalių vyksta ir karinis bendradarbiavimas. Nuo 2009 m. įsteigta Lietuvos Respublikos gynybos atašė Kroatijai pareigybė (kartu ir Čekijai, Vengrijai, Slovakijai, Slovėnijai).[8] Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Kroatijos gynybos ministerija bendradarbiauja nuo 2005 metų, o nuo 2008 m. vykdomas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas. Taip pat nuo 2009 m. Lietuvos ir Kroatijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai treniruojasi bendrose pratybose[9].
Tarp dviejų šalių būta kelių aukšto lygio susitikimų. 2005 m. Kroatijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, o 2015 m. – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savo ruožtu 2011 m. Lietuvoje lankėsi Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius, o 2016 m. – prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
redaguotiLietuvių kalba kroatų rašytojų knygos leidžiamos nuo XIX a. pabaigos. Į lietuvių kalbą išversta Ivanos Mažuranič, Miroslavo Krležos, Vesnos Krmpotič ir kitų autorių kūrinių.[10]
Lietuvos ir Kroatijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios dvejas rungtynes. Vieno prestižiškiausių lietuviškame futbole Žalgirio klubo vyriausiuoju treneriu yra buvęs kroatų futbolininkas Damiras Petravičius. Yra profesionalių kroatų krepšininkų, žaidusių Lietuvos aukščiausioje krepšinio lygoje. Tarp jų – Vladimiras Krstičius, Ivan Buva, Franjo Arapović (1996–1998), Veljko Mršić (1996–1997), Marko Popović (2006–2008, 2011–2013), Damir Markota (2007–2008).
Ekonominiai santykiai
redaguoti2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kroatijos siekė 86 mln. eurų, o Kroatija buvo 45-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Kroatiją.
- Eksportas sudaro 46,9 mln. eurų; Kroatija yra 47-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 39,1 mln. eurų; Kroatija yra 40-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: mediena ir medienos dirbiniai, medžio anglys (53%), elektros mašinos ir įrenginiai (11%), farmacijos produktai (11%), branduoliniai reaktoriai, katilai (7%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kroatija yra 51-a (investicijos siekia 1,5 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kroatijoje 2020 m. buvo 7,1 mln. eurų (23-a vieta pagal apimtį).[1]
Pilietiniai mainai
redaguoti| Metai | 2016[11] | 2020[12] | 2021[13] | 2022[4] |
|---|---|---|---|---|
| Kroatijos piliečių skaičius Lietuvoje | 40 | 58 | 29 | 33 |
| Metai | 2015[11] | 2019[12] | 2020[13] | 2021[4] |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Kroatijoje | 19 | 76 | 83 | 81 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
redaguotiPasiuntiniai Lietuvai
redaguotiSąrašas nėra pilnas
- 1994-1996 m. – Damiras Perincičius, pirmasis ambasadorius Lietuvai
- iki 2001 m. – Brankas Karatanas
- 2005-2009(?) m. – Svjetlanas Berkovičius
- 2009-2013 m. – Vladimir Matek, rezidavo Stokholme
- 2018-2020 m. – Krešimiras Kedmenecas
- Nuo 2020 m. – Dunja Staničic, laikinoji reikalų patikėtinė, reziduojanti Vilniuje
Pasiuntiniai Kroatijai
redaguoti- 1999–2001 m. – Gintė Damušytė (rezidavo Vienoje)
- 2002–2006 m. – Jonas Rudalevičius (rezidavo Vienoje}
- 2006–2012 m. – Giedrius Puodžiūnas (rezidavo Vienoje)
- 2014–2018 m. – Loreta Zakarevičienė (rezidavo Vienoje)
- nuo 2019 m. sausio mėn. – Jūratė Raguckienė (pirmoji, reziduojanti Zagrebe).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Kroatija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-03-08.
- ↑ Vilniuje atidaryta Kroatijos ambasada (15min.lt)
- ↑ [https://web.archive.org/web/20220308191650/https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/atidarytalietuvos-ambasada-kroatijoje Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto. Atidaryta Lietuvos ambasada Kroatijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
- ↑ 6,0 6,1 LR KAM, 48 p.
- ↑ Kroatija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LR KAM, 46 p.
- ↑ LR KAM, 47 p.
- ↑ Kroatijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 12,0 12,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 13,0 13,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra
redaguoti- Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (LR KAM). Lietuvos Respublikos gynybos atašė, 2021 m. Prieinama internetu: https://www.vdkaromuziejus.lt/wp-content/uploads/2021/05/2021-VDKM-GynybosAtase_el.pdf (Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 8 d.)
Nuorodos
redaguoti- Kroatija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- Kroatija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- Kroatijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)