Kretingos bažnyčios šventoriaus koplyčia
55°53′31″š. pl. 21°14′32″r. ilg. / 55.891847°š. pl. 21.242182°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Kretingos rajonas |
| Gyvenvietė | Kretinga |
| Adresas | Vilniaus g. 2A |
| Statybinė medžiaga | Akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. I p. |
| Stilius | Neoklasicizmas |
Kretingos bažnyčios šventoriaus koplyčia – veikianti koplyčia Kretingoje, Katalikų bažnyčios šventoriuje, priešais bažnyčią. Buvusi šarvojimo koplyčia priklauso Bernardinų vienuolyno ir Bažnyčios statinių kompleksui, nuo 2003 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 27499),[1] yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės kultūros paminklas. Palei šventoriaus tvorą stūkso tinkuoto mūro, su šalmo pavidalo stogais, Kryžiaus kelio koplytėlės.[2] Šventoriaus koplyčioje vyksta įvairūs liturginiai renginiai, tarp kitų – nuolatinės Švč. Sakramento adoracijos per atlaidus, [3] kalėdiniam laikotarpiui įrengiama prakartėlė.
Istorija redaguoti
Šventoriuje XVII–XVIII a. veikė bažnytinės kapinės, nuo XVII a. pradžios stovėjo mūrinė Šv. Jurgio koplyčia. Per karus su švedais ji buvo apgriauta, todėl XIX a. pradžioje atstatyta. 1795 m. Žemaičių vyskupui uždraudus mirusius asmenis laidoti šventoriuose, atokiau nuo bažnyčios buvo įrengtos parapijos kapinės. Naujose kapinėse pastatyta mūrinė koplyčia, į kurią buvo perkeltas Šv. Jurgio altorius iš bažnytinių kapinių koplyčios. Tuo pačiu naujoji koplyčia pradėta vadinti Šv. Jurgio koplyčia.[4]
Kitų šaltinių duomenys nurodo šventoriuje stovėjus medinę Šv. Jurgio koplyčią.[5] Pranciškonų vienuolyno kronikoje paminėta apie 1732 m. šventoriaus viduryje pastatyta koplyčia, skirta Kryžiaus kelio stočių paveikslams saugoti, nes stacijų paveikslai koplytėlėse būdavo pastatomi tik apeigų metu, o saugomi koplyčioje. 1816–1826 m. vienuolyno vizitacijos aktuose aprašomas Kryžiaus kelias iš 13 apvaikščiojimui skirtų koplytėlių ir keturioliktos medinės šv. Jurgio koplyčios viduryje.[5] 1850 m. vizitacijos akte minimas kvadratinis šventorius, aptvertas čerpėmis dengta akmenų tvora, prie kurios stovi 13 mūrinių koplytėlių, keturiolikta – šventoriaus viduryje. Tiksliai nežinoma, kada vietoj medinės buvo sumūryta dabartinė koplyčia, bet 1873 m. šventoriuje jau pažymėta 14 akmeninių Kryžiaus kelio koplytėlių.[5]
Be titulo likusi šventoriaus koplyčia tarnavo kaip šarvojimo koplyčia. Joje laikinai buvo saugomi atvežti karstai su palaikais, laukiantys eilės būti įneštiems į bažnyčią. XX a. antroje pusėje koplyčia tapo bažnytinio inventoriaus sandėliu. XXI a. pradžioje broliai pranciškonai pasirūpino pastatą atnaujinti ir jame atkurti koplyčią.
Architektūra redaguoti
Koplyčia neoklasicistinė, akmenų mūro, vienaukštė, aštuonkampio plano. Aštuonšlaitis piramidinis stogas dengtas skarda, virš jo iškyla profiliuota smailė su metaliniu kryžiumi. Sienos sumūrytos iš skelto lauko akmens su smulkių akmenukų nuolaužų užpildu, kampuose įrengti tinkuoto mūro piliastrai, statinio perimetrą puošia profiliuotas karnizas. Priekiniame fasade, atgręžtame į šventoriaus vartus, įrengtos vienvėrės stačiakampės durys su „eglutės“ apkala. Virš jų įtaisytas portretinis Kristaus horeljefas. Rytų pusėje įrengta lango anga su pusapvale sąrama ir tinkuoto mūro apvadu.
Aplinkui koplyčią esančio šventoriaus paviršius sukeltas, todėl ji apjuosta įgilintu takeliu ir apsauginiu metaliniu atitvaru. Priešais koplyčią išgrįsta skaldytų akmenų aikštelė. Bažnyčios šventorius nuo seno aptvertas tvirtu, čerpėmis dengtu akmenų mūru, šalia kurio stovi Kryžiaus kelio koplytėlių eilė.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Objekto Nr. 27499 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 31601 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Kretingoje vyks tradiciniai šv. Antano Paduviečio atlaidai ir miesto šventė. ofm.lt
- ↑ Senosios Kretingos kapinės – miesto istorijos perlas. pajurionaujienos.lt
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Kretingos krašto enciklopedija. Kryžiaus kelio koplyčios šventoriuje Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto.
