Vikipedija

Klangiai

Apie kaimą Šakių rajone žr. Klangiai (Šakiai).
Klangiai
{{#if:270px
Klangių kaimas iš šiaurės
Klangiai
Klangiai
55°04′34″š. pl. 23°19′08″r. ilg. / 55.076°š. pl. 23.319°r. ilg. / 55.076; 23.319 (Klangiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Veliuonos seniūnija
Gyventojų (2021) 64
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Klañgiai
Kilmininkas: Klañgių
Naudininkas: Klañgiams
Galininkas: Klangiùs
Įnagininkas: Klañgiais
Vietininkas: Klañgiuose

Klangiai – kaimas Jurbarko rajono savivaldybės rytuose, 3 km į rytus nuo Veliuonos. Seniūnaitijos centras. Iš vakarų juosia Tvirbutupis, pietuose leidžiasi į Nemuno slėnį. Kaimas įsikūręs viršutinėje Nemuno terasoje, Panemunių regioniniame parke. Rašytojo Petro Cvirkos etnografinė sodyba-muziejus (įkurtas 1953 m.).

Istorija

redaguoti

Sovietmečiu kaimas priklausė P. Cvirkos kolūkiui.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1985 m.[7]
105 185 153 114 135 147 118
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - - -
114 110 72 64 - - -
 
Klangiai nuo kito Nemuno kranto (Ilguvos)

Žymūs žmonės

redaguoti

Kaime gimė garsus lietuvių rašytojas Petras Cvirka (1909–1947). Išlikusi sodyba, kurioje gyveno 1912–1926 m. Apie Klangius jis parašė apybraižą „Mano kaimas“, kurioje be kita ko rašo:

  Tai senas panemunės kaimas – didelių štukorių, dainininkų, muzikantų! Apie tą kaimą aš parašiau knygą, kuri vadinasi „Žemė maitintoja“. <...> Mylimas mano kaimas iškyla kaip brangi atsiminimų sala, kai aš keliauju į jį ar grįžtu iš jo.
  


1928 m. Klangiuose gimė vertėja Eugenija Stravinskienė.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ Klangiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 157 psl.
  5. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. ↑ Klangiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 334-335
  8. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

   
VELIUONA – 3 km
     
     
     
Seredžius – 7 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Klangiai&oldid=7075848"