Klaipėdos geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Klaipėdos GS)

55°43′16″š. pl. 21°08′08″r. ilg. / 55.7210°š. pl. 21.1355°r. ilg. / 55.7210; 21.1355

  Klaipėdos geležinkelio stotis
Stotis 2017 m. vasarą: senasis pastatas kairėje, naujasis – dešinėje
Adresas Klaipėda, Priestočio g. 1
Atidaryta 1875 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KRETINGA
Giruliai
3,5
Pauostis
3,3
KLAIPĖDA
5,1
Lypkiai
3,5
Rimkai
PAGĖGIAI

Klaipėdos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vakarų Lietuvoje, Klaipėdos centre, Priestočio g. 1, į šiaurę nuo Senamiesčio. Geležinkelio mazgas, labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis. Traukinių linija yra labai svarbi jūreivystės kompanijoms, iš Klaipėdos traukinių vagonais yra gabenama daug pramonės ir tranzitinių krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes. Stotis priklauso aukščiausiajai klasei,[1] stoja traukiniai Klaipėda–Radviliškis, Klaipėda–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda.[2] Per stoties kelyną ir Priestočio gatvę pastatytas Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, pritaikytas visų grupių gyventojų, dviratininkų judėjimui.

Klaipėdos geležinkelio stoties pastatų kompleksą sudaro du sujungti statiniai:

  • senasis stoties pastatas – geltonų plytų klasicistinio stiliaus dviejų aukštų su dvišlaičiu stogu pastatas, pastatytas 1881 m., paveldo objektas (unikalus Nr. 2486); pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra.[3]
  • naujasis stoties pastatas – raudonų plytų traukinių stoties priestatas, pastatytas 1983 m. Šiuo metu Klaipėdos geležinkelio stoties pagrindinė būstinė yra įsikūrusi šiame priestate, o senasis yra privatizuotas, jame veiklą vykdo maitinimo įstaiga ir komercinės paskirties įmonės.
Klaipėdos geležinkelio stoties kelynas

Istorija

redaguoti
 
Senasis stoties pastatas XX a. tarpukariu

18721875 m. buvo nutiesta geležinkelio linija Tilžė–Klaipėda, 1875 m. atidaryta stotis,[4] o Klaipėdoje iškilo geležinkelio stoties pastatas, priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezentacinė aikštė (joje vykdavo garbingų svečių sutiktuvės ir palydos).[5] Traukinių linijos buvo nutiestos ir kartu įrengta visa būtinoji infrastruktūra už 5 800 000 Prūsijos talerių.[6] Traukiniai pradėjo kursuoti 1878 m.[7] Pirmieji reisai buvo krovininiai, buvo gabenama mediena ir žuvis Klaipėda–Šilutė, Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai maršrutais.

1897–1898 m. traukinių tvarkaraštis byloja, kad iš Klaipėdos į Tilžę keleiviniai traukiniai kursuodavo keturis kartus per dieną. Sąstatai buvo sudaryti iš keturių klasių vagonų, vakare pirmaklasis vagonas nebevažiuodavo. Kelionė trukdavo dvi su puse valandos, pirmas reisas iš Klaipėdos išvykdavo naktį 3 val. 37 min. Jei tuo pirmuoju traukiniu keliauti iki Įsruties ir, šioje stotyje palaukus nuo 7 val. 13 min. iki 10 val. 10 min., buvo galima įsėsti į traukinį „Courierzug 1“ ir pasiekti Berlyną (atvykimas 5 val. 30 min. ryte).[8] Nuo 1895 m. iš Įsruties keleiviai jau važiuodavo greituoju traukiniu D 1/2, tarpukariu kursavo tiesioginio susisiekimo vagonas Klaipėda–Berlynas (nukeliauti į Vokietijos sostinę jau buvo galima per 15 val.).

Apie 1930 m. į Klaipėdos stotį perkeltas išmontuotas Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, tarnavęs pėsčiųjų judėjimui Klaipėdos stotyje iki 2009 m. Nugriauta santvarinė konstrukcija, kaip technikos paveldas, palikta saugojimui stoties aikštelėje.[9]

2002 m. Klaipėdos miesto jubiliejaus proga aikštėje prie stoties pastatyta skulptūra „Atsisveikinimas“, jos iniciatoriai – išeiviai iš Klaipėdos krašto.[10]

Maršrutai

redaguoti
 
Traukinys Klaipėdos geležinkelio stotyje 2012 m.

Reisai iš Klaipėdos:

Iš Klaipėdos traukinių stoties šiuo metu yra vykdomi 12 reisų:

Nuo 2016 m. vasaros maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pradėjo važinėti nauji, modernūs 2016 m. Lenkijoje pagaminti traukiniai PESA 730 ML. Traukiniuose vietos 1 ir 2 klasės. Nuo 2018 m. spalio atnaujintas keleivinių traukinių maršrutas KlaipėdaŠilutė.

Atvykimas į stotį:

Į Klaipėdos geležinkelio stotį atvykti galima naudojantis Klaipėdos viešuoju transportu, autobusais:

  • Nr. 1 – iš autobusų stoties į Vakarų Laivų Gamyklą (VLG);
  • Nr. 8 – iš pietinių miesto rajonų į autobusų stotį;
  • Nr. 15 – iš pietinių miesto rajonų, miesto ligoninės;
  • Nr. 15A – iš Kalotės gyvenvietės į autobusų stotį, pietinius rajonus;
  • Nr. 25 – iš Jokūbavo gyvenvietės į autobusų stotį.
  • Nr. 28 – iš Šernų sodų, pietinių miesto rajonų.
  • Nr. 41 – iš Dituvos sodų.

Siaurojo geležinkelio stotis

redaguoti
 
Skulptūra „Atsisveikinimas“, pastatyta priešais Klaipėdos stotį 2002 m.

Klaipėdos siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas 55°43′11″š. pl. 21°08′09″r. ilg. / 55.7197°š. pl. 21.1358°r. ilg. / 55.7197; 21.1358 yra adresu S. Nėries gatvė 16a, greta didžiojo stoties pastato. Kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 2480). Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas pastatytas 19001905 m., jį sudaro 3 stačiakampio plano sublokuoti pastatai – vienaukštis sandėlis, vienaukštė stotis ir dviaukštis administracinis pastatas. Pastatai turi plytų stiliaus (vok. Materialstil) bruožų. Eksterjere derinamos raudonos plytos ir tinkuotos plokštumos. Administracinis pastatas kvadratinio plano, dviejų aukštų su didele mansarda, dengtas valminiu stogu. Sandėlis stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos su dvišlaičiu stogu.

1947–1952 m. stoties patalpos perplanuotos ir įrengti butai, patalpos naudotos ir kitiems tikslams. 2011 m. stoties tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate įsikūrė restoranas „XIX amžius“, restorano savininkai jį papuošė skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo bronzine skulptūra „Iešmininkas”.[11]

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Klaipėda. (Stops.lt)
  3. Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  4. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  5. Istorija
  6. Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 30-31 psl.
  7. Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 32-33 psl.
  8. Winterfahrplan 1897 // Memeler Dampfboot, Nr. 11 – November 1972, S. 207
  9. „Klaipėdos stoties pėsčiųjų tiltas (demontuotas)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. Strakauskaitė, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 44 p. ISBN 9986-830-82-6.
  11. Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Archyvuota kopija 2023-08-10 iš Wayback Machine projekto. Krastogidas.lt (tikrinta 2023-08-09).