Santvara
- Kitos reikšmės – Ferma (reikšmės).
Santvara arba ferma[1] – geometriškai nekintama strypinė laikančioji konstrukcija, sudaryta iš viršutinės ir apatinės juostų, tarpusavyje tvirtai sujungtų statramsčiais ir pasvirusiais strypais. Remiama į atramas laikyti perdangos, kito denginio apkrovą. Skiriama plokščia ir erdvinė santvara.[2][3]
Santvaros plačiai naudojamos statybose, perdengiant didelius tarpatramius, siekiant sumažinti statybinių medžiagų sąnaudas, palengvinti tiltų, bokštų, pramoninių, sporto ir kitų statinių konstrukcijas. Taip pat taikomos mažesnių, lengvų pastatų, paviljonų, scenų konstrukcijose. Lėktuvo fiuzeliažas, laivo korpusas ar automobilio kėbulas pagal medžiagų atsparumo teoriją yra santvaros. Net jei jie neturi konstrukcinio rėmo, šiuo atveju santvarą sudarančiais elementais yra štampuotos detalės, korpuso sutvirtinimai.
Istorija
redaguotiAmerikiečių architektas Ithiel Town suprojektavo spragotinę santvarą (lattice truss), kaip alternatyvą tiltuose naudotoms sunkioms medinėms sijoms. Jos konstrukcijoje, užpatentuotoje 1820 ir 1835 m., buvo panaudotos paprasčiausios lentos, išdėstytos įstrižai, su nedideliais tarpais, grotelių forma.
Prato santvarą 1844 m. užpatentavo Bostono geležinkelių inžinieriai Caleb Pratt ir jo sūnus Thomas Willis Pratt. Konstrukcijoje vertikalūs elementai atlaikė spaudimo, pasvirieji – tempimo apkrovas. Šios santvaros dizainas išliko populiarus ir perėjus nuo medinių prie geležinių ir plieninių konstrukcijų. Nuolatinio aukščio plokščioms santvaroms Prato konfigūracija paprastai buvo efektyviausia, veikiant statinėms vertikalioms apkrovoms.[4]
1848 m. James Warren užpatentavo santvarą, kurią sudarė dvi išilginės juostos, sujungtos pakaitomis apverstais lygiakraščio trikampio elementais. Čia nuo apkrovų paveiktuose santvaros strypuose kilo tempimo ir gniuždymo įrąžos. Nesant vertikalių elementų, jos keitėsi tarpusavyje išilgai santvaros, artėjant link jos centro. Šioje konfigūracijoje derėjo tvirtumas ir medžiagų taupumas, konstrukcijos lengvumas. Dėl sudarančių sijų vienodo ilgio tokia santvara visiškai tiko naudoti surenkamuose moduliniuose tiltuose.[5]
1896 m. belgų inžinierius Arthur Vierendeel suprojektavo santvarą su keturkampėmis angomis, be pasvirusių elementų. Šioje konstrukcijoje standus rėmas perdavė bei priešinosi lenkimo momentų poveikiui.[6] Tiltams buvo naudojama retai dėl didesnių sąnaudų, palyginti su trikampių elementų santvara. Virendelio konstrukcija labiau taikyta pastatuose, konfigūraciją išnaudojant langų ir durų angų įrengimui.
Galerija
redaguoti-
Spragotinė santvara (Mickūnų tiltas)
-
Santvarinė elektros linijos atrama (Šilainiai)
-
Kniedytas mazgas (Priekulės tiltas)
-
Varendelio santvara be pasvirusių elementų
-
Palubė su erdvinėmis santvaromis
-
Stogą remiančios santvaros
-
Lėktuvo sparnas – Vareno santvara
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ferma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Santvara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ „Definition of TRUSS“. 2024-03-07. Suarchyvuotas originalas 2024-04-05. Nuoroda tikrinta 2024-10-08.
- ↑ The Pratt Truss Archyvuota kopija 2008-05-28 iš Wayback Machine projekto. Maryland Department of Transportation, 2008-02-06
- ↑ „Warren Truss“. Garrett's Bridges. Suarchyvuotas originalas 2024-05-27. Nuoroda tikrinta 2024-10-08.
- ↑ „Glenoaks Blvd. Bridge“ (PDF). www.ci.glendale.ca.us. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-08-27. Nuoroda tikrinta 2014-07-27.