Kintų seniūnija
Kintų seniūnija | |
Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
---|---|
Centras | Kintai |
Adresas | Kuršių g. 17 |
Seniūnas | Sigita Kasparavičienė (2025) |
Gyventojai (2021) | 1 442 |
Plotas | 95 km² |
Tankumas (2021) | 15,2 žm./km² |
Gyvenvietės | 1 miestelis, 24 kaimai |
![]() | |
Kintų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės vakaruose,[1][2] Mažosios Lietuvos etnografiniame regione.[3] Centras – Kintai.
Kintų seniūnijoje veikia Kintų vidurinė mokykla su Sakūčių skyriumi, V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas, veterinarijos įmonė, biblioteka, paštas, policijos nuovada, ugniagesių komanda, degalinė, autoservisas, viešbutis, Ventės rago ornitologijos stotis (1929 m.), UAB „Kintai” (1994 m.), UAB „Šturmai” (1994 m.), Kintų buriavimo mėgėjų klubas. Aptiktas naftos telkinys. Verslai – žvejyba, žuvininkystė, pramoginė žūklė, turizmas, žemės ūkio produktų gamyba. UAB „Kintai“ turi tvenkinius, kurie įžuvinti žvinuotais ir veidrodiniais karpiais, baltaisiais amūrais, vaivorykštiniais upėtakiais, lydekomis, karšiais, šamais, lynais, karosais, starkiais, kuojomis, ešeriais. Dalis tvenkinių skirti pramoginei žūklei. UAB „Šturmai” užsiima žvejyba mariose ir vandens turizmu.
Istoriniai paminklai – Kintų senosios mokyklos pastatas (statytas 1705 m.), Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), Ventės rago švyturys (1900 m.), vienuolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatų Minijos kaime, Kiošių kapinynas (II–IV a.), 16 evangelikų liuteronų senosios kapinių. Archeologiniai radiniai: akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir keturkampio pjūvio titnaginis kirvis (laikomi Šilutės kraštotyros muziejuje).
Geografija
redaguotiSeniūnija įsikūrusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, ji užima 9500 ha plotą,[4] ji ribojasi su Saugų, Šilutės, Rusnės (visos Šilutės raj. sav.) ir Priekulės (Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė ir 4613 Šilutė–Rūgaliai–Povilai . Upės – Nemunas (Atmata), Minija, Tenenys, miškai – Kintų-Svencelės (2130 ha), telkšo Krokų Lankos ežeras, Svencelės pelkė.
Seniūnijoje daug pelkių, kanalų, ežerėlių. Draustiniai – Kintų botaninis draustinis, Kniaupo botaninis-zoologinis draustinis. Gamtos paminklas – didžioji tuja (skersmuo – 88 cm, aukštis – 17 m).
Istorija
redaguotiIki XIII a. vidurio Kintų seniūnijos teritorijoje gyveno kuršiai. Kai kurios seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1360 m. Ventės Rago smaigalyje kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir koplyčią. XVII a. pradžioje įsteigta pradžios mokykla Ventėje.
XVIII a. Kintų seniūniją nuniokiojo 1709–1711 m. maras, rusų generolo F. Apraksino kazokai (1757 m.). Įsteigtos mokyklos Kintuose (1705 m.), Kiškiuose (1736 m.), Minijoje (1736 m.), Mockiuose (1736 m.), Sakūčiuose (1736 m.), Stankiškiuose (1736 m.). XIX a. Minijos kaime įsteigta burių dirbtuvė (1802 m.), kuri vėliau gamino ir valtis, panaikinta baudžiava, gyventojai iškelti į viensėdijas, įvyko choleros epidemija (1831 m.), Ventės Rage pastatytas medinis švyturys (1837 m.), įsteigtos mokyklos Šyšgiriuose (1855 m.), Rūgaliuose (1883 m.), Suvernuose (1899 m.), nutiestas kelias Priekulė–Sakučiai–Kintai–Ventė. XVII–XIX a. buvo Jociškių, Muižės ir kiti dvarai. XIX a. viduryje Kintų parapijoje gyveno 3500 gyv. (86 proc. lietuvininkų), XX a. pradžioje – 5075 gyv. (73,5 proc. lietuvininkų).
Po II pasaulinio karo seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojai – artėjant frontui beveik visi senieji gyventojai pasitraukė į Vakarus, o užėmus Raudonajai armijai, tuščiuose namuose apsigyveno naujieji, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių. Sovietmečiu pradėjo veikti buvusios mokyklos. Įkurta žvejų artelė „Roza Liuksemburg“, kolūkiai – „Mickevičius Kapsukas“, „Černiachovskis“, „Komjaunuolis“, „Minija“, tarybiniai ūkiai „Uostadvaris“, „Sakūčiai“, kuriuos vėliau imta sujunginėti ir 1971 m. tebuvo vienas ūkis – Kintų Jono Čiulados žuvininkystės valstybinis ūkis. Tęsė savo veiklą Ventės Rago ornitologijos stotis, Ventėje įsteigta Lietuvos mokslų akademijos Hidrobiologijos stotis (1950 m.). Pagrindinis Kintų apylinkės gyventojų darbdavys buvo Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkis, kuris turėjo 9384 ha žemės, dirbo 484 darbuotojai, laikė 2881 galvijus, 96 kiaules, antyną, augino 708 ha javų, vertėsi žvejyba – žvejodavo Kuršių mariose ir Nemune, turėjo 348 ha tvenkinių (1990 m.).
Mažėjant kaimuose gyventojų, XX a. 8–9 dešimtmečiuose buvo viena po kitos uždarinėjamos pradinės mokyklos. 1967 m. lapkričio 17 d. praūžęs uraganas padarė didelę žalą Kintų miškui, kuris buvo užsodintas dar XVIII a. pustomam pamario smėliui sustabdyti.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1992 m. Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkio pagrindu susikūrė 15 žemės ūkių bendrovių, kurios po kelerių metų iširo. 1994 m. įkurtos UAB „Kintai”,UAB „Šturmai”. 1995 m. birželio 29 d. vietoje iš dalies Saugų apylinkės įsteigta Kintų seniūnija, pradėjusi veikti spalio 1 d.
Kintuose 1997 m. įsteigtas Vydūno kultūros centras, kuris 2002 m. reorganizuotas į viešąją įstaigą. 2006 m. vasarį Vokietijos kino kompanija, talkinant Lietuvos kino studijai, Sakūčių kaime prie Minijos upės ir senojo tilto per ją, filmavo masines scenas vaidybiniam filmui „Pabėgimas ir tremtis“.
Seniūnijos istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
1997 m. | 2532 (950 ūkių) | |||
2001-04 (Išsamiau) |
2256 | 1 miestelis (Kintai), 24 kaimai, 3 kaimų dalys | ||
2004 m. | 2256 | |||
2009-09-01 (Išsamiau) |
156 | 2430 | 1 miestelis, 24 kaimai | |
2011 m. (Išsamiau) |
1757 | 1 miestelis, 24 kaimai | ||
2016-08-13 (Išsamiau) |
1 miestelis, 24 kaimai | |||
2021 m. (Išsamiau) |
1442 | 1 miestelis, 23 kaimai |
Seniūnai
redaguoti- D. Gicevičienė, 1995–1997 m.
- Antanas Kližentis, nuo 1997 m.
- Sigita Kasparavičienė, 2025 m.
Gyvenvietės
redaguotiSeniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
---|---|---|
Aukštumalai, k. | 3 | |
Blymaciai, k. | 12 | 20 |
Bložiai, k. | 3 | |
Kalviškiai, k. | 5 | |
Kintai, mstl. | 523 | 616 |
Kiošiai, k. | 32 | 24 |
Kiškiai, k. | 55 | 72 |
Lamsočiai, k. | 28 | 38 |
Minija, k. | 30 | 25 |
Mockiai, k. | 56 | 59 |
Muižė, k. | 11 | 21 |
Paurai, k. | 4 | |
Povilai, k. | 15 | 17 |
Prycmai, k. | 44 | 59 |
Raudžiai, k. | 13 | 16 |
Rūgaliai, k. | 23 | 32 |
Sakūčiai, k. | 135 | 160 |
Stankiškiai, k. | 78 | 93 |
Suvernai, k. | 34 | 45 |
Šyšgiriai, k. | 29 | 43 |
Šturmai, k. | 25 | 50 |
Uogaliai, k. | 127 | 148 |
Vabalai, k. | 11 | 15 |
Ventė, k. | 114 | 143 |
Žyniai, k. | 31 | 46 |
Seniūnaitijos
redaguoti2009 m. įsteigtos 8 seniūnaitijos:
- Kintų seniūnaitija (1063 gyv.) – Kintų mstl., Povilų k., Uogalių k.
- Kiškių seniūnaitija (196 gyv.) – Kiškių k., Prycmų k., Blymacių k., Raudžių k., Paurų k.
- Minijos seniūnaitija (42 gyv.) – Minijos k.
- Mockių seniūnaitija (148 gyv.) – Mockių k., Lamsočių k., Kiošių k., Kalviškių k.
- Rūgalių seniūnaitija (90 gyv.) – Rūgalių k., Vabalų k., Aukštumalų k., Šyšgirių k.
- Sakūčių seniūnaitija (265 gyv.) – Sakūčių k., Žynių k.
- Stankiškių seniūnaitija (220 gyv.) – Stankiškių k., Bložių k., Suvernų k., Muižės k.
- Ventės seniūnaitija (216 gyv.) – Ventės k., Šturmų k.
Žymūs žmonės
redaguotiPauruose gimė tautodailininkas, tapytojas Vytautas Rauktys, Poviluose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, laikraštininkas Mikelis Ašmys, teisininkas, žurnalistas Jonas Endrikis Grigolaitis, Sakūčiuose – kunigas Martynas Kibelka, Stankiškiuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis, Uogaliuose – baidarių ir kanojų irklavimo daugkartinė Lietuvos čempionė Snieguolė Narevičiūtė-Šeršen, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrikis Šadagys, Žiaukose – Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jurgis Plonaitis, Žiniuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kalendorių leidėjas Martynas Labutis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kintų seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Kintų seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Šilutės kraštas (enciklopedinis žinynas). – Šilutė, „Prūsija“, 2000. ISBN 9986-798-05-1 // psl. 92