Atverti pagrindinį meniu
Saugų seniūnija
Savivaldybė: Šilutės rajono savivaldybė
Centras: Saugos
Seniūnas: Dalia Rudienė
Gyventojai (2011): 3 419
Plotas: 190 km²
Tankumas (2011): 18 žm./km²
Gyvenvietės: 33
SauguSeniunija.png

Saugų seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. 4204 gyventojai, iš jų 55 proc. darbingo ir 17 proc. pensijinio amžiaus. Ribojasi su Švėkšnos, Gardamo, Šilutės, Kintų (visos Šilutės rj. sav.), Priekulės, Agluonėnų (abi Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Pro seniūniją eina Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, plentas Klaipėda-Jurbarkas, keliai į Švėkšną, Kintus.

Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, vaikų globos namai, vaikų lopšelis-darželis, seniūnija, 2 Romos katalikų ir 1 evangelikų liuteronų bažnyčios, 2 kaimo bendruomenės, 3 medicinos punktai, vaistinė, 2 paštai, 2 degalinės, 2 bibliotekos-filialai, girininkija, ugniagesių komanda, medienos išvežimo-miško ruošos punktas, medienos apdirbimo cechas, malūnas, lentpjūvė, paukštynas, pašarų gamybos ir mėsos apdirbimo įmonės, žirginio ir automobilių sporto klubai, automobilių kroso trasa, paminklų gamybos įmonė, keli barai, keli pieno surinkimo punktai, kelios parduotuvės.

Verslas: žemės ūkio produktų gamyba, medienos apdirbimas. Plėtojami ir netradiciniai verslai: kaimo turizmas, ekologiška daržininkystė ir kt.

GamtaKeisti

Upės – Minija, Tenenys, Veiviržas, Aisė, Šiūšis. Yra ežerėlių, pelkių, daugybė kanalų. Miškai – Begėdžių, Joniškio, Norkaičių, Rudynų, Lapynų ir Stonaičių. Botaniniai draustiniai – Begėdžių ir Norkaičių (įst. 1960). Nemuno deltos regioniniam parkui priklauso dalis Vytulių k. Naftos telkiniai – Vilkyčių (eksploatuojamas nuo 1990), Sakūčių.

IstorijaKeisti

Saugų seniūnijos šiaurinėje dalyje žmonės jau gyveno V-IV a. pr. m. e. I tūkstantmetyje gyventa visoje seniūnijos teritorijoje. Buvo šventvietė, kurios vietoje vėliau įsikūrė Alkos kaimas.

Saugų seniūnijos teritorija X-XIII a. priklausė Lamatai, XIII-1525 m. – Kryžiuočių ordinui, 15251871 m. – Prūsijai, 18711920 m. – Vokietijos imperijai. Be to, ją yra valdžiusios Švedija (16281635 m.), Rusija (17571762 m.), Prancūzija (19201923 m.). Nuo Kryžiuočių ordino laikų pro Saugų seniūnijos teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą. XVIII a. įsteigtos pirmosios pradinės mokyklos Petreliuose (1736 m.), Kukoruose (1748 m.), Saugose (1750 m.).

Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų svarbiausias verslas buvo žemdirbystė. XVI-XVII a. įsteigti dvarai, kuriuose baudžiauninkai atlikdavo lažą. 1807 m. panaikinta baudžiava, baudžiauninkai galėjo išsipirkti turėtą žemę. 1815 m. įkurita Verdainės parapijos Saugų filija, 1844 m. – Saugų parapija. Įsteigtos mokyklos Kebeliuose (1825), Mantvyduose (1854), Miestaliuose (1864) ir kt. Miestalių pradinėje mokykloje mokiniai mokėsi 8 metus. 1853 m. nutiestas plentas Tilžė-Klaipėda, 1875 m. – geležinkelis Tilžė-Klaipėda. Traksėdžiuose pastatyta kelio rinkliavos punktas, Kukoruose įrengta geležinkelio stotis.

Iki XVIII a. pradžios Saugų seniūnijos teritorija buvo lietuviška. Po maro epidemijos (1711 m.) ir rusų okupacijos (1763 m.) atvyko daug vokiečių. Nuo 1871 m. mokyklose ir viešame gyvenime varžoma lietuvių kalba. 1875 m. Saugose įsteigti vokiečių kalbos mokytojų kursai. 1905 m. Mantvyduose lietuvių gyveno 82 proc., Lankupiuose – 78 proc., Kukoruose – 69 proc., Kebeliuose 58 proc. Lietuvių tautinis judėjimas Saugų seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. 19121914 Lankupiuose veikė Jaunimo organizacija (pirm. J. Kavolis), tarpukariu – „Santaros“ skyrius Lankupiuose, kultūros ir švietimo draugija „Žiedas“ Kukoruose.

XIX-XX a. pirmoje pusėje Saugų kraštas išsiskyrė malūnų įvairove – vėjų malūnai Berciškių (Mantvyduose net du), vandens malūnai (Aisėnų, Norkaičių), garinis malūnas Vilkyčiuose, motoriniai – Saugose, Žemaitkiemyje. Buvo plytinių, lentpjūvių, kalvių, užeigų. XIX a. pabaigoje Kukoruose buvo įrengta pieninė. XX a. pradžioje Kebelių, Lapynų, Sakūtėlių, Saugų valsčių centruose buvo įsteigtos pašto, telefono, telegrafo skyriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių Saugų parapijiečių pavardės (arti 200) surašytos evangelikų liuteronų bažnyčios prieangio sienoje.

19231939 m. Saugose veikė ūkininkų draugijos skyrius, 19341939 m. – žiemos žemės ūkio mokykla, nuo 1937 m. – pirmasis Klaipėdos krašte elektrinis inkubatorius. Daugiausia buvo smulkūs ūkiai (iki 12 ha), buvo ir stambių (50-80 ha) ir dvarų (300–400 ha). Buvo Aisėnų, Kukorų, Lapynų ir kiti dvarai. 19261939 m. Saugų seniūnijos teritorijoje be valdiškų pradinių mokyklų buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Lankupiuose, Rudynuose, Saugose, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose. 1938 m. jose mokėsi apie 200 mokinių. 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, dalį likusių Sovietų valdžia ištrėmė. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1955 m. VFR pasirašius su Sovietų Sąjunga sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo Vokietiją, ja pasinaudojo keliasdešimt Saugų seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.

Buvusių mokyklų pastatuose įkurtos pradinės mokyklos, steigiami kolūkiai, bibliotekos, kultūros namai. 1947 m. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios koplyčioje įsikūrė katalikų bažnyčia. Vėliau, sustambinus ūkius, įkurti Saugų ir Veiviržo paukštininkystės tarybiniai ūkiai. Ūkių centrinėse gyvenvietėse – Saugose ir Vilkyčiuose – buvo apylinkių DŽDT VK, ūkių kontoros, pagrindinės mokyklos, felčerių-akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės ir kt. 1990 m. Saugų t. ū. ir Veiviržo paukštininkystės t. ū. valdė atitinkamai 7823 ir 5807 ha žemės, turėjo 2772 ir 2396 galvijus, augino 978 ir 980 ha javų, 120 ir 50 ha bulvių. Saugų t. ū. dar turėjo 1887 kiaules, Veiviržo paukštininkystės t. ū. – veislinių triušių fermą ir 12 tūkstančių vištaičių, kuriuos tiekdavo vištų fermom. Saugų t. ū. dirbo 516, Veiviržo paukštininkystės t. ū. 750 darbuotojų. 1992 m. Saugų t.ū . pagrindu susikūrė 11 bendrovių, Veiviržo – 23 ž. ū. bendrovės. Veikiančių šiuo metu teliko UAB „Vilkyčių paukštynas“.

1995 m. įkurta Saugų seniūnija. Sumažėjus mokinių skaičiui, 2005 m. uždarytos pradinės mokyklos Barvų ir Žemaitkiemio kaimuose.


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1998 4414
2001-04 4204
(Išsamiau)
  • 33 kaimai
  • 2 kaimų dalys
2004 4204
2009-09-01
  • 33 kaimai

SeniūnaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

1861 m. kovo 18 d. Virkytų kaime gimė Jurgis Mikšas, „Aušros“ redaktorius ir steigėjas, Barvuose gimė teisininkas, Kanados lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Juškaitis, Begėdžiuose – dailininkė, pedagogė Ieva Labutytė, Saugose-dailininkė Albina Pauliukevičienė, Čiūteliuose – muzikologas Antanas Venckus, Kukoruose – tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, Norkaičiuose – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas Mykolas Gaidys, Vytuliuose – sporto meistras, sunkumo kilnojimo daugkartinis Lietuvos čempionas Benediktas Bagočius ir kt.

Alkos kaime 1954 m. gimė Viktoras Peteraitis LY1A, radijo mėgėjas trumpabangininkas – pasaulio, šešis kart Europos, 11 kartų Pabaltijo ir Lietuvos čempionas, pasaulio rekordininkas.

Petreliuose gyveno Klaipėdos krašto politinis veikėjas Augustas Baldžius, Vilkomedyje bibliofilas Jonas Birškus, Saugose gyvena 2005 metų Šilutės raj. sav. gražiausios sodybos šeimininkai Vida ir Saulius Vytuviai.

PaveldasKeisti

Istoriniai bei architektūriniai paminklai: Bundalų kapinės (XIX amžius), Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1857 m.), Saugų evangelikų liuteronų koplyčia, Saugų globos namų pastatai (statyti 1891, 1902, 1912 m.), Saugų malūnas-lentpjūvė (1908 m.) ir jo technologinė įranga, Kukorų gel. stoties pastatas, Sakūčių tiltas per Miniją (1887 m.), Stankaičių tiltas per Veiviržą (1930 m.), evangelikų liuteronų senosios kapinės (per 40).

Dailės paminklai – skulptūra „Tautos kančiai atminti“ (skulptorius J. Vertulis) ir kt.

Archeologijos paminklai – Stankaičių piliakalnis, Barvų (VII-XIII a.), Bundalų kapinės (XIX amžius), Bružų(X-XIII a.), Čiūtelių (XIII-XV a.), Mantvydų (IX a.), Miestalių, Šilininkų (II-III a.), Vilkyčių (II-XIII a.) kapinynai, Aukštumalos (Lapalių) senovės gyvenvietė.

GyvenvietėsKeisti

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Aisėnai k 91
Alka k 75
Barvai k 63
Begėdžiai k 16
Berciškė k 90
Bružai k 43
Bundalai k 13
Čiūteliai k 126
Diegliai k 16
Grynaičiai k 19
Grumbliai k 8
Kebeliai k 37
Kukorai k 225
Lankupiai k 124
Lapaliai k 53
Lapynai k 108
Lašai k 23
Mantvydai k 78
Medaliai k 21
Miestaliai k 77
Norkaičiai k 18
Pangiriai k 11
Petreliai k 233
Rudynai k 28
Sakūtėliai k 209
Saugos k 945
Stankaičiai k 52
Stonaičiai k 6
Šilininkai k 23
Vilkmedžiai k 92
Vilkyčiai k 901
Vytuliai k 55
Žemaitkiemis k 165
  1. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

SeniūnaitijosKeisti

2009 m. įsteigtos 11 seniūnaitijų:

  • Aisėnų seniūnaitija (163 gyv.) – Aisėnų k., Dieglių k., Stankaičių k., Stonaičių k., Šilininkų k.
  • Berciškės seniūnaitija (149 gyv.) – Berciškės k., Norkaičių k., Saugų k.d.
  • Kukorų seniūnaitija (306 gyv.) – Kukorų k., Mantvydų k.
  • Lankupių seniūnaitija (180 gyv.) – Bundalų k., Lankupių k., Grumblių k.
  • Lapynų seniūnaitija (329 gyv.) – Lapynų k., Bružų k., Lašų k., Medalių k., Miestalių k., Barvų k.
  • Petrelių seniūnaitija (312 gyv.) – Petrelių k., Alkos k.
  • Sakūtėlių seniūnaitija (330 gyv.) – Sakūtėlių k., Čiūtelių k.
  • Saugų seniūnaitija (942 gyv.) – Saugų k.d.
  • Vilkyčių seniūnaitija (911 gyv.) – Vilkyčių k., Pangirių k.
  • Vilkmedžių seniūnaitija (145 gyv.) – Vilkmedžių k., Begėdžių k., Grynaičių k., Kebelių k.
  • Žemaitkiemio seniūnaitija (327 gyv.) – Žemaitkiemio k., Vytulių k., Rudynų k., Lapalių k.

NuorodosKeisti