Keturiasdešimt Totorių
 | ||
|---|---|---|
  Keturiasdešimt Totorių |
||
| Koordinatės | 54°33′40″š. pl. 25°10′01″r. ilg. / 54.561°š. pl. 25.167°r. ilg.Koordinatės: 54°33′40″š. pl. 25°10′01″r. ilg. / 54.561°š. pl. 25.167°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pagirių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 451 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
Keturiasdešimt TotoriųVikiteka | |
|
tot. Кырык Татар | ||
Keturiasdešimt Totorių (tot. Кырык Татар, Qırıq Tatar) – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo kelio 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė , 3 km į pietus nuo Pagirių. Seniūnaitijos centras. Maža šiaurinė kaimo dalis prijungta prie Vilniaus. Veikia Keturiasdešimt Totorių mečetė.
IstorijaKeisti
Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos totorių gyvenviečių. 1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo belaisvius iš sėkmingo karo žygio į Krymą, kur tuo metu telkėsi totorių karo pajėgos. Parsigabeno ir dalį jų apgyvendino prie Vokės upės. Įdomi legenda paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas totorius, čia apgyvendintas, turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.
1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.
1950–1992 m. Vilniaus tarybinio ūkio technikumo pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1991 m. Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1995 m. | Vaidotų apylinkė, Vilniaus rajonas |
| nuo 1995 m. | Pagirių seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė |
ArchitektūraKeisti
Keturiasdešimt Totorių – stačiakampio plano gatvinis kaimas, gatvėms būdingi statūs susikirtimai. Mečetė pastatyta 1815 m., restauruota 1993 m., – musulmonų dvasinis centras. Fasadus juosia platus profiliuotas karnizas. Kaime yra trejos senovės totorių kapinės.
Netoli mečetės pastatytas paminklinis akmuo Vytautui Didžiajam.
GyventojaiKeisti
 | ||||||||
| 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1977 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 263 | 375 | 444 | 452 | 393 | 396 | 438 | 486 iš jų 130 totoriai |
451 |
|
| ||||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 779 psl.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 129 psl.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 458 psl.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 300 psl.
NuorodosKeisti
- Mečetė (Keturiasdešimt totorių kaimas) XIX a.
- Keturiasdešimt Totorių. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 224 psl.