Keturiasdešimt Totorių
Keturiasdešimt Totorių | ||
---|---|---|
54°33′43″š. pl. 25°10′12″r. ilg. / 54.562°š. pl. 25.170°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Pagirių seniūnija | |
Gyventojų | 376 | |
Vikiteka | Keturiasdešimt Totorių | |
Istoriniai pavadinimai | tot. Кырык Татар, Qırıq Tatar lenk. Sorok-Tatary |
Keturiasdešimt Totorių – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė , 3 km į pietus nuo Pagirių. Seniūnaitijos centras. Maža šiaurinė kaimo dalis prijungta prie Vilniaus. Stačiakampio plano gatvinis kaimas, gatvėms būdingi statūs susikirtimai. Stovi Keturiasdešimt Totorių mečetė (pastatyta 1815 m., restauruota 1993 m., musulmonų dvasinis centras. Fasadus juosia platus profiliuotas karnizas). Kaime yra trejos senovės totorių kapinės. Netoli mečetės pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.
Etimologija
redaguotiSeniau kaimas vadinosi Kolnolarai, Kovnolarai (lenk. Kołnołary, Kownołary).[2]
Liaudies etimologija paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas totorius, čia apgyvendintas, turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas.
Istorija
redaguotiKeturiasdešimt Totorių – viena seniausių LDK totorių gyvenviečių. 1397 m. Ldk Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo belaisvius iš sėkmingo karo žygio į Krymą, kur tuo metu telkėsi totorių karo pajėgos. Parsigabeno ir dalį jų apgyvendino prie Vokės upės. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.
1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.
1950–1992 m. Vilniaus tarybinio ūkio technikumo pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. įsteigta aštuonmetė mokykla, vėliau devynmetė, nuo 1991 m. Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1950 m. | Rudaminos valsčius | Vilniaus apskritis |
1950–1954 m. | Keturiasdešimt Totorių apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
1954–1968 m. | Pagirių apylinkė | |
1968–1995 m. | Vaidotų apylinkė | |
1995– | Pagirių seniūnija | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m. | ||||||||
1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
321 | 272 | 263 | 375 | 444 | 452 | 393 | ||
1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2005 m. | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
396 | 438 | 486 iš jų 130 totoriai |
451 | 376 | - | - | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ http://www.lkas.lt/sites/default/files/Leidinio_tekstai_maketas_2012.pdf Archyvuota kopija 2016-08-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 779 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 129 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 458 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Keturiasdešimt Totorių. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 300
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Keturiasdešimt Totorių. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 224 psl.