Kermano sultonatas

Kermano sultonatas, arba Kermano seldžiukai (pers. سلجوقیان کرمان = Saljūqiyān-i Kerman) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, Seldžiukų dinastijos atšaka. Ji valdė iš Bardsiro miesto dab. pietryčių Irane, ir didžiausio išsiplėtimo metu kontroliavo istorinį Kermano regioną bei Omaną.

سلجوقیان کرمان Saljūqiyān-i Kerman Kermano sultonatas
Nominali Seldžiukų imperijos dalis
← 1041 – 1196 →
Location of Sultonatas Seldžiukų imperijos sudėtyje
Sostinė	Bardsiras, Kermanas
Valdymo forma	Monarchija
Sultonas
1041–1073	Kavurdas
1183–1187	Mehmedšachas
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Seldžiukų imperijos	1041 m., 1041
- Prijungta prie Chorezmo imperijos	1196 m.

Istorija

Seldžiukų valstybės pradžia buvo Partos ir Margianos regionuose (dab. Turkmėnija), iš kur du broliai Tugrulbekas ir Čagribekas vykdė karinius žygius prieš Gaznevidus. 1035 m. mūšyje prie Nasos ir 1040 m. Dandanakano mūšyje Gaznevidų armijos buvo sutriuškintos, kas atidarė vartus Seldžiukams Irano kalnyno užkariavimui Iš karto po šio mūšio įvykusiame kurultajuje du broliai pasidalino įtakos sferomis. Tugrulbekas vykdė užkariavimus vakaruose (vakarų Iranas, Irakas, Azerbaidžanas, Mažoji Azija), o Čagribekas - rytuose (Chorasane). Pietrytinio Irano užkariavimas buvo patikėtas Čagribeko sūnui Kavurdui. Šis pradėjo karinius žygius 1041 m., o 1048 m. užėmė Kermano miestą, kurį iki tol valdė Bujidų dinastijos atšaka. Taip suformuota nauja valda ir pradėta atskira Seldžiukidų atšaka. Po sėkmingų jūrinių žygių, Kavurdo valdžią pripažino ir Omanas.

Kuomet Kavurdo brolis Alp Arslanas paveldėjo Seldžiukų imperijos sostą, 1067 m. jis nesėkmingai sukilo prieš brolį. Tą jis dar kartą padarė 1073 m., po Alp Arslano mirties. Tačiau jo sūnėnas Malikšachas sutriuškino Kavurdo armiją prie Hamadano, paėmė dėdę į nelaisvę ir nubaudė mirties bausme. Nepaisant to, Kavurdo įpėdiniams buvo paliktos valdos Kermano regione, ir šie toliau valdė tik nominaliai priklausomi.

Šafiabado karavansarajus, statytas Seldžiukų laikais

Kermano sultonų sostine buvo Bardsiras, tačiau žiemas jie leisdavo Džirofte, sename prekybiniame mieste, kuris aptarnavo karavanų kelius Irano kalnyne. Sultonai rūpinosi naujų karavansarajų statybomis ir skatino tiek jūrinę, tiek sausumos prekybą. Jų dėka visas regionas aktyviai įsitraukė į Šilko kelią. Taip pat buvo skatinamas švietimas ir kultūra, gausiai statomos mečetės, medresės, turgūs, ligoninės. Bardsiras garsėjo savo didele biblioteka. Tuo metu taip pat suklestėjo jūriniai uostai, tokie kaip Hormuzas, Tizas ir Kišas.

1057 m. mirus Seldžiukų sultonui Ahmedui Sandžarui, visas Chorasano regionas tapo neginamas. Čia vėl masiškai veržėsi tiurkų ogūzų gentys. Jos siaubė kadaise klestėjusius miestus, sunaikino žemyninę prekybą. 1170 m. mirus Togrulšachui, Turanšacho II laikais visas Kermano sultonatas buvo išgrobstytas. Paskutinieji sultonai perkėlė sostinę į Bamą. Paskutinis sultonas Mehmedšachas II, praradęs ir šią sostinę, išvyko į Farsą ir Iraką, tikėdamasis gauti pagalbos. Per tą laiką 1187 m. valdžią šalyje užgrobė vienos ogūzų genties vadas Malikas Dinaras, vedęs Togrulšacho dukrą. 1196 m. valstybės likučius prisijungė Chorezmo imperija.

Valdovai

Valdovas	Valdymo metai	Giminystė
Kavurdas	1041–1073	Čagribeko sūnus
Kermanšachas	1073–1074	Kavurdo sūnus
Sultanšachas	1074–1075	Kavurdo sūnus
Huseinas Omaras	1075–1084	Kermanšacho sūnus
Turanšachas I	1084–1096	Kavurdo sūnus
Iranšachas	1096–1101	Turanšacho sūnus
Arslanšachas I	1101–1142	Kermanšacho sūnus
Mehmedšachas I	1142–1156	Arslanšacho sūnus
Togrulšachas	1156–1169	Mechmedšacho sūnus
Bahramšachas	1169–1174	Togrulšacho sūnus
Arslanšachas II	1174–1176	Togrulšacho sūnus
Turanšachas II	1176–1183	Togrulšacho sūnus
Mehmedšachas II	1183–1187	Bahramšacho sūnus
Malikas Dinaras	1187-1196	Togrulšacho žentas