Kadžarų dinastija

Kadžarai – 17941925 m. Persiją valdžiusi dinastija. Jos pradininkas – kadžarų genties vadas, valdęs pietinę Persiją, Aga Mochamadchanas. 1794 m. jis nuvertė paskutinį Zendų dinastijos valdovą, apjungė Iraną ir įsitvirtino soste (1796 m. titulavosi šachu). Šalies sostine tapo Teheranas. Kadžarai perėmė persų kalbą ir kultūrą.

دولت علیّه ایران
Dowlat-e Elliye-ye Irân
Didingoji Persija

 

1785 – 1925
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Salâmati-ye Shâh
(Tegyvuoja Karalius)
Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
Irano žemėlapis valdant Kadžarų dinastijai XIX a.
Sostinė Teheranas
Kalbos Persų
Valdymo forma Absoliutinė monarchija (1785–1906)

Konstitucinė monarchija (1906–1925)

Istorija
 - Kadžarų dinastijos pradžia 1785 m., 1785
 - Pehlevi dinastijos pradžia 1925 m.
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Valdant Kadžarų dinastijai Persija pralaimėjo karus su Rusija (18041813, 18261828 m.) ir neteko anksčiau užimtų žemių Užkaukazėje. Be to, Europos valstybės (ypač Britanija ir Rusija) sustiprino savo ekspansiją į šalį: joms atiteko telegrafo, geležinkelių, naftos eksploatavimo valdymas, Didžioji Britanija ir Rusija faktiškai pasidalijo Persiją įtakos sferomis. 1906 m. buvo sušauktas Medžlisas (Nacionalinis susirinkimas), paskelbta konstitucija. 1925 m. paskutinis Kadžarų dinastijos valdovas Achmadšachas buvo nuverstas ir Persiją pradėjo valdyti Pehlevių dinastijos pradininkas Reza Pehlevis[1].

Kadžarų valdovai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kadžarų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006