Kermanšahas

(Nukreipta iš puslapio Kermanšachas)

Kermanšahas (pers. کرمانشاه = Kermānshāh, kurd. Kirmāşān) – miestas vakarų Irane, Zagroso kalnuose, Garesu upės slėnyje; provincijos centras. ~960 tūkst. gyventojų; didesnioji dalis – kurdai. Per miestą eina Teherano-Bagdado plentas, veikia oro uostas.

Kermanšahas
کرمانشاه
Ferdousi aikštė Kermanšahe
Kermanšahas
Kermanšahas
34°18′0″ š. pl. 47°4′0″ r. ilg. / 34.30000°š. pl. 47.06667°r. ilg. / 34.30000; 47.06667 (Kermanšahas)
Laiko juosta: (UTC+3:30)
------ vasaros: (UTC+4:30)
Valstybė Irano vėliava Iranas
Provincija Kermanšaho provincija
Gyventojų (2005) 965 665
Altitudė 1 350 m

Naftos perdirbimo (nafta gaunama naftotiekiu iš Irako pasienyje esančių Nafte Šacho telkinių), naftos chemijos, maisto (cukraus), tekstilės, cemento pramonė. Tradicinis kilimų audimas. Apylinkėse vystomas žemės ūkis. Yra 1947 m. įkurtas universitetas[1]. Netoli Kermanšaho yra Sasanidų laikų didelis bareljefu uoloje kompleksas Tak e Bostanas, kuriame pavaizduoti persų dievai ir didvyriai. Behistuno kalne yra į UNESCO pasaulio paveldą įrašyta Senovės Persijos Behistuno inskirpcija.

Istorija

redaguoti

Vietovė gyvenama jau nuo žemutinio paleolito laikų. Apylinkėse rasta akmens amžiaus gyvenamųjų olų. Šioje vietoje prieš 10 000-8000 m. pradėjo kurtis vienos pirmųjų žmonių gyvenviečių. Į vakarus esančiame Sahnehe rastas seniausias priešistorinis kaimas Artimuosiuose Rytuose.

Manoma, kad Kermanšahas pradėjo kurtis Sasanidų laikais, apie IV a. Buvo prekybinis centras prie Hamadano-Bagdado karavanų kelio, Persijos imperatorių vasaros rezidencija. Po persų-kurdų karo miestas tapo pusiau autonomiškos Kurdų karalystės sostine. Sefevidų laikais miestas įtvirtintas, XVIII a. okupuotas osmanų. Miestas smarkiai nukentėjo Irano-Irako karo metu. Po Islamo revoliucijos miestas pervadintas į Bachtaraną, bet vėliau senasis pavadinimas grąžintas.

Žymūs žmonės

redaguoti

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Bachtaranas. Kermanšahas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002