Tachiridų dinastija
Tahiridai (pers. طاهریان = Ṭāhiriyān) – musulmonų valdovų dinastija, 821–873 m. valdžiusi Chorasaną[1] ir Transoksianą. Jų sostinė buvo Nišapūras.
طاهریان Tachyridai | ||||
Abasidų vasalai | ||||
| ||||
Tachyridų valstybė apie 862 m. | ||||
Sostinė | Nišapūras | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Emyrai | ||||
821-822 | Tahiras ibn Huseinas | |||
862-873 | Muchamadas iš Chorasano | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Autonomija nuo Abasidų | 821 m., 821 | |||
- Nukariauja Safaridai | 873 m. | |||
Istorija
redaguotiDinastijos pradininkas – buvęs Abasidų generolas, Tachiras ibn Huseinas. Už savo nuopelnus iš Abasidų jis gavo didžiules teritorijas Rytų Persijoje. Iš pradžių buvę Abasidų vietininkais, Tachiridai pamažu plėtė savo teritorijas ir įgijo de facto nepriklausomybę, nors nominaliai priklausė Kalifatui. Tai buvo pirmoji Persijos dinastija po šalies islamizavimo.
Vėliau Tachiridai buvo nuversti kitos dinastijos – Safaridų.
Tachiridai
redaguotiTachiridai | Valdymo metai |
Tahiras ibn Huseinas | 821-822 m. |
Talcha | 822-828 m. |
Abdulachas bin Tachiras | 828-845 m. |
Tachiras II | 845-862 m. |
Muchamadas iš Chorasano | 862-873 m. |
Nuorodos
redaguoti- ↑ "Ṭāhirid Dynasty." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.