Bujidų dinastija
Bujidai (pers. آل بویه = Al - i Būya) – iš Tabaristano (Dailamo) kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją. Dėl savo kilmės jie dar vadinami dailamidais.
Āl-i Būya آل بویه Bujidų valstybės | ||||
| ||||
Bujidų valstybės | ||||
Sostinė | Rajus, Širazas, Bagdadas | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkurta | 934 m., 934 | |||
- Nugalėjo Seldžiukai | 1062 m. | |||
Didžiausio išsiplėtimo laikais jie valdė Farso, Džibalo, Irako, Kermano, Chuzestano regionus.
Istorija
redaguotiDinastijos pradininkas buvo Ali ben Būja, kilęs iš Tabaristano (Dailamo). Jo protėviai buvo zoroastristai, kildinę save iš Sasanidų šacho Bahramo V. Jis pats kartu su jaunesniaisiais broliais atsivertė į islamo šiizmo atšaką. Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu jie gyveno Zijaridų valstybėje ir turėjo valdą prie Karadžo. Tačiau kuomet jie pradėjo kelti grėsmę tuometiniam Zijaridų valdovui Mardavidžui, šis planavo nužudyti Ali. Išgirdę apie tai, broliai kartu su 400 karių armija pabėgo į Farso regioną[1].
Broliai Bujidai įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir pirmiausia nukariavo Farsą, įsitvirtindami regiono sostinėje Širaze. Tuo metu čia bandė įsitvirtinti ir Zijaridai, tačiau 935 m. nužudžius Mardavidžą, Zijaridų valstybėje prasidėjo anarchija, kuria pasinaudojo Bujidai. Broliai greitai nukariavo teritorijas nuo Persijos įlankos iki Kaspijos jūros, o 945 m. paėmė Bagdadą ir pavertė Abasidų kalifą savo vasalu[2]. Nukariautas teritorijas jie padalino į tris dalis. Taip čia sukurta trijų valstybių konfederacija. Ali pasiliko valdyti Farsą ir titulavosi Imād al-Dawla ("Valstybės pagrindas"), Ahmadas gavo Chuzestaną ir Iraką ir titulavosi Mu'izz ad-Dawla ("Valstybės stiprintojas"), o Hasanas gavo Džibalio regioną ir titulavosi Rukn al-Dawla ("Valstybės stulpas").
Iki 983 m. Bujidai plėtė savo teritorijas, sukurdami didelę konfederaciją. Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną Sasanidų valdovų titulą šachinšachas. Tačiau 983 m. mirus Adud al-Dawla, dalyje valdų ėmė formuotis nepriklausomi emyratai su centrais Kermane, Hamadane, Isfahane, Basroje, Ahvaze, Amolyje.
Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų. Paskutinis Bujidų valdovas buvo 1055 m. nuverstas Bagdade[3].
Atskiri Emyratai
redaguotiBujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.
- Farso dailamidai (934–1062) su sostine Širaze – vėliau užkariauti kurdų;
- Kermano dailamidai (934–1048) - vėliau užkariauti Seldžiukų Kermano sultonato;
- Džibalo dailamidai (935–1029) su sostine Rajuje – vėliau užkariauti Gaznevidų;
- Irako dailamidai (945–1055) su sostine Bagdade – vėliau užkariauti Seldžiukų.
Valdovai
redaguotiFarso šaka | Valdymo metai | Rajaus šaka | Valdymo metai | Irako šaka | Valdymo metai |
Imad al-Dawla | 934–949 | Rukn al-Dawla | 935–976 | Mu'izz al-Dawla | 945–967 |
'Adud al-Dawla | 949–983 | Fakhr al-Dawla | 976–980 | 'Izz al-Dawla | 966–978 |
Sharaf al-Dawla | 983–989 | Mu'ayyad al-Dawla | 980–983 | 'Adud al-Dawla | 978–983 |
Samsam al-Dawla | 989–998 | Fakhr al-Dawla | 984–997 | Samsam al-Dawla | 983–987 |
Baha' al-Dawla | 998–1012 | Majd al-Dawla | 997–1029 | Sharaf al-Dawla | 987–989 |
Sultan al-Dawla | 1012–1024 | Hamadano šaka | Valdymo metai | Baha' al-Dawla | 989–1012 |
Abu Kalijar | 1024–1048 | Mu'ayyad al-Dawla | 976–983 | Sultan al-Dawla | 1012–1021 |
Abu Mansur Fulad Sutun | 1048–1051 | Shams al-Dawla | 997–1021 | Musharrif al-Dawla | 1021–1025 |
Abu Sa'd Khusrau Shah | 1051–1054 | Sama' al-Dawla | 1021–1024 | Jalal al-Dawla | 1025–1044 |
Abu Mansur Fulad Sutun | 1051–1062 | Abu Kalijar | 1044–1048 | ||
Al-Malik al-Rahim | 1048–1055 |
Išnašos
redaguoti- ↑ Kennedy, Hugh (2004). The Prophet and the Age of the Caliphates: The Islamic Near East from the 6th to the 11th Century (Second ed.). Harlow: Longman.
- ↑ Busse, Heribert (1975). "Iran Under the Buyids". In Frye, Richard N. (ed.). The Cambridge History of Iran, Volume 4: From the Arab Invasion to the Saljuqs. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 250–305.
- ↑ Bernard Lewis, The Middle East: A Brief History of the Last 2,000 Years, (New York: Scribner, 1995) p. 89.