Kūlupėnų geležinkelio stotis
55°57′45″š. pl. 21°28′32″r. ilg. / 55.9625°š. pl. 21.4755°r. ilg.
Kūlupėnų geležinkelio stotis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Adresas | Kūlupėnai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Atidaryta | 1932 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Aptarnaujanti įmonė | AB „Lietuvos geležinkeliai“ | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Žemėlapiai | Retromap.ru | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nuotraukos | Railwayz.info | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
---|
Kūlupėnų geležinkelio stotis (iki 1975 m. Kartenos geležinkelio stotis) – geležinkelio stotis rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Kūlupėnuose, geležinkelio ruože Kretinga–Šateikiai (Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis). Adresas – Kūlupėnai, LT-97331 (įmonės kodas 110053842).[1] Geležinkelio stotis skirta priešpriešiniams traukiniams prasilenkti vienkelėje linijoje (nuo 2014 m. tiesiamas antrasis kelias link Kretingos). Stotyje stoja keleiviniai traukiniai Radviliškis–Klaipėda.[2]
Kultūros paveldo objektas, turintis architektūrinę ir istorinę vertę.[reikalingas šaltinis]
Istorija
redaguotiGeležinkelio stotis pastatyta 1932 m.[3] tiesiant Klaipėdos–Kauno geležinkelio linijos atkarpą Kretinga–Telšiai. Ją statė Danijos firma „Højgaard ir Schultz“. Oficialiai buvo pavadinta Kartenos geležinkelio stotimi ir atidaryta 1932 m. spalio 29 d. per Telšių–Kretingos geležinkelio linijos atidengimo iškilmes, kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos Vyriausybės nariai, Lietuvos visuomeninių organizacijų vadovai.[4] Stotis buvo skirta keleiviniams ir prekiniams-krovininiams traukiniams sustoti, išsikrauti ir pasikrauti.
1948–1950 m. iš stoties buvo išvežami į Sibirą ir kitas sovietų Rusijos vietoves tremiami Kretingos apskrities, o 1950–1952 m. – Kretingos ir Salantų rajonų gyventojai. Tremtiniams atminti stoties teritorijoje 1989 m. pastatytas monumentalus kryžius.
Pokariu prie geležinkelio išaugo nauja Kūlupėnų gyvenvietė. Ilgamečio geležinkelio stoties viršininko Prano Daukanto pastangomis 1975 m. stotis buvo pavadinta Kūlupėnų geležinkelio stotimi.[5] XX a. pabaigoje suremontuotas stoties pastatas.[6]
Architektūra
redaguotiStoties kompleksą sudaro rūmai, pagalbiniai ūkiniai ir gyvenamasis statiniai.
Stoties rūmai kartotinio projekto (panašios stilistikos pastatai suprojektuoti ir Kupiškio, Skapiškio ir Panemunėlio stotyse),[7] tinkuoto mūro, vienaukščiai, stačiakampio plano, su keleivių laukimo sale, bilietų kasa, administracijos patalpomis. Portalas išsikiša į priekį, su stogeliu virš įėjimo. Stogas dviejų tarpsnių, keturšlaitis. Tarp abiejų tarpsnių esantį frontoną puošia ažūriniai stilizuoto augalinio motyvo ornamentai.
Priešais stoties rūmus įrengta stovėjimo aikštelė su želdinių klomba ties viduriu. Į pietvakarius nuo stoties rūmų perono pakraštyje stovi ornamentuotas tremtinių kryžius. Bendras teritorijos plotas – 2 ha.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kūlupėnų geležinkelio stotis: Įmonės informacija – 118 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Kūlupėnai. (Stops.lt)
- ↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
- ↑ Naujo Telšių–Kretingos geležinkelio atidarymas. - Trimitas - 1932, lapkričio 3. - Nr. 45. - P. 889–900
- ↑ Jūra Baužytė. Kūlupėnų krikštatėvis. - Geležinkelininkas - 1991, rugsėjo 30. - P. 9
- ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 74
- ↑ Vaidas Petrulis, Kūlupėnų (Kartenos) geležinkelio stotis, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2023-10-21.