Kužių–Kretingos geležinkelis
| Kužių–Kretingos geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Kuršėnai – Telšiai – Plungė – Kretinga |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Statybų pradžia | 1924 m. |
| Atidarymas | 1932 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 132 km |
| Vėžė | 1520 mm |
Kužių–Kretingos geležinkelis (iš pradžių Amalių–Kretingos geležinkelis, kartais Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis) – geležinkelio ruožas šiaurės vakarų Lietuvoje, sujungęs Kužių ir Kretingos stotis. Dabar tai šiaurės vakarinė Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio dalis, besidriekianti rytų–vakarų kryptimi. Linija nutiesta dviem etapais – 1924–1926 m. nuo Kužių iki Telšių, 1930–1932 m. nuo Telšių iki Kretingos.[1] Viena svarbiausių tarpukario Lietuvos vyriausybės inicijuotų statybų.[2]
Istorija
redaguoti
1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, susisiekimas nuo sostinės Kauno iki Klaipėdos buvo gana sudėtingas – nuo Šiaulių reikėjo važiuoti šiaurės vakarų kryptimi iki Latvių Priekulės, o nuo jos į pietus link Klaipėdos (dukart reikėjo kirsti Lietuvos–Latvijos sieną). Kitas nepatogus maršrutas buvo Kaunas–Jonava–Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda. Siekdama sutrumpinti atstumą, Lietuvos vyriausybė 1923 m. išskyrė tris galimas prioritetines kryptis: Amaliai–Kretinga, Kėdainiai–Klaipėda ir Kazlų Rūda–Tauragė. Po pirmojo vertinimo etapo Kėdainių–Klaipėdos varianto atsisakyta.[3] Įvertinus statybos ir eksploatacijos išlaidas, galiausia pasirinktas Amalių–Kretingos variantas.[2]
1924 m. liepos 29 d. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį įvairioms geležinkelio reikmėms priverstinai buvo nusavinama žemė, sumokant jos savininkams kompensacijas. Įvertinus tai, kad naujam 132 km ruožui reikėtų pusės metinio Lietuvos biudžeto, nutarta geležinkelį tiesti dviem etapais – iki Telšių ir nuo Telšių.[4] Šitaip buvo 60 km sutrumpintas atstumas nuo Kauno iki Klaipėdos geležinkeliu.[5]
Per I etapą 1924 m. rugsėjo 11 d. – 1926 m. gegužės 7 d. nutiesta 56 km atkarpa Kužiai–Telšiai (dar vadinta Amaliai–Telšiai, kadangi Kužių geležinkelio stotis vadinta ir Amalių vardu, arba Šiauliai–Klaipėda pagal artimiausią nuo Kužių didmiesčio stotį Šiauliuose), kurios autorius – inžinierius Adolfas Murza.[3] Jai statyti panaudota iš Anglijos kreditorių gauta paskola. II etapas – 71 km ilgio Telšių–Kretingos ruožo tiesimas prasidėjo 1930 m. rudenį. Darbus atliko Danijos įmonė „Højgaard & Schultz“,[3] darbai vyko nuo Telšių link Kretingos ir užtruko dvejus metus.[5] Bėgiai buvo pagaminti Vokietijoje (81 km) ir Rusijoje (46 km).[3]
Naujojo geležinkelio atidarymas įvyko 1932 m. spalio 29 d., šeštadienį. Į Telšių stotį iš Kauno specialiuoju traukiniu atvyko prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, susisiekimo ministras Vytautas Vileišis, užsienio reikalų ministras Domas Zaunius, krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis, vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika, kiti garbingi svečiai. Geležinkelį pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Po vizito Telšiuose svečiai išvažiavo į Kretingą, kur vakare buvo priimti apšviestoje geležinkelio stotyje, o ką tik pastatytuose Pranciškonų gimnazijos rūmuose jiems buvo surengta iškilminga vakarienė. Apie vidurnaktį specialusis traukinys išvyko atgal į Kauną.[4]
Traukinių eismas visame ruože prasidėjo 1932 m. lapkričio 1 d. Per parą galėdavo pravažiuoti apie 10 traukinių porų.[3] Kadangi geležinkelis buvo vieno kelio, traukiniams prasilenkti parinkta Pavenčių geležinkelio stotis ties Kuršėnais. Keleiviniai traukiniai važiuodavo dukart per dieną (ryte ir vakare). Nuo 1933 m. gegužės 15 d. maršrutu Šiauliai–Klaipėda vietoje rytinio ir vakarinio traukinio paleista automotrisė.[4] 1937 m. stotyse nutiesti rusiški bėgiai buvo pakeisti belgiškais.[3]
Stotys
redaguotiIš pradžių ruože pastatytos 4 stotys ir 2 pralankos.[3] Šiuo metu pagrindinės ruožo stotys yra šios:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Geležinkelis Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ 2,0 2,1 Julius Kanarskas. Geležinkelis, laikinąją sostinę sujungęs su jūrų uostu. 2022-11-02, Ve.lt (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 103–106
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Julius Kanarskas. Geležinkelis, laikinąją sostinę sujungęs su jūrų uostu. 2022-10-28, Ve.lt (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ 5,0 5,1 Romualdas Beniušis. Tarpukario Palanga dvelkusi Kretingos geležinkelio stotis. 2021-04-24, Bernardinai.lt (tikrinta 2025-03-01).
Nuorodos
redaguoti- Участок Шяуляй — Крятинга (Railwayz.info)
- J. Jankevičius. Telšių–Kretingos geležinkelis. – Kaunas, 1933.