Karinė apygarda
Karinė apygarda – karinis administracinis vienetas, vienas iš kelių ar keliolikos, į kuriuos padalinta valstybės teritorija. Apygardos vadovybė atsakinga už administracinį apygardos teritorijoje esančios kariuomenės palaikymą, aprūpinimą, šauktinių apmokymą ir šaukimą į tarnybą, atsargos kareivių ir karininkų administravimą ir t. t. Dažnai apygardos vadovybė vadovauja ir dalinių mokymams ir kovinei parengčiai.
Kai kuriose šalyse egzistavo ar egzistuoja karinės jūrų apygardos (pvz., JAV naval districts), į kurias dalinama JAV pakrantė ir gretimi vandenys.
Vokietija
redaguotiDabartinė Vokietija
redaguotiDabar Vokietija turi 4 karines apygardas (Wehrbereichskommando, WBK), kurių štabai yra:
- Kilyje (Kiel) – WBK I
- Maince (Mainz) – WBK II
- Erfurte (Erfurt) – WBK III
- Miunchene (Munich) – WBK IV
Vokietija per Antrąjį pasaulinį karą
redaguotiVokietijoje kiekvienas pėstininkų korpusas turėjo savo teritoriją (savo karinę apygardą Wehrkreis), kurios karinius reikalus ir tvarkė. Prasidėjus karui apygardoms ėmė vadovauti korpusų vadų pavaduotojai.
Prieš karą buvo ir keturi motorizuoti korpusai (tiksliau – korpusų štabai, užsiėmę tankų dalinių formavimu ir mokymu), kurie savo karinių apygardų neturėjo. Juos aptarnavo (tiekė šauktinius, išteklius) tos apygardos, kurių teritorijoje buvo įsikūrę štabai ar štabams pavaldžių dalinių įgulos. Tai buvo:
- XIV motorizuotasis armijos korpusas (XIV. Armeekorps (mot.))
- XV motorizuotasis armijos korpusas (XV. Armeekorps (mot.))
- XVI motorizuotasis armijos korpusas (XVI. Armeekorps (mot.))
- XIX motorizuotasis armijos korpusas (XIX. Armeekorps)
Karinių apygardų buvo 19 (karo pradžioje – tik 15):
- I – Kenigsbergas – Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas, Baltstogė
- II – Štetinas – Meklenburgas ir Pomeranija
- III – Berlynas – Brandenburgas ir dalis Neumark’o
- IV – Drezdenas – Saksonija, Tiuringija, šiaurinė Čekija (Bohemija)
- V – Štutgartas – Viurtembergas, dalis Badeno, Elzasas
- VI – Miunsteris – Vestfalija, Reino žemė, Belgijos Eupen-Malmedy rajonas
- VII – Miunchenas – Pietų Bavarija
- VIII – Breslau – Silezija, Sudetų kraštas, pietvakarių Lenkija
- IX – Kaselis – Hesė, Kaselis, Veimaras
- X – Hamburgas – Šlėzvigas-Holšteinas, dalis Hanoverio, Danijos Šlėzvigas (Pietų Jutlandija)
- XI – Hanoveris – Braunšveigas, Anhaltas ir Magdeburgas
- XII – Visbadenas – Eifelis, Koblencas, Manheimas, Mecas, Palatinatas, Saaras, Lotaringija, Nansi, Liuksemburgas
- XIII – Niurnbergas – Šiaurės Bavarija, vakarų Bohemija, Regensburgas, Egeras
- XVII – Viena – Austrija, pietų Bohemija, pietų Moravija.
- XVIII – Zalcburgas – Štirija, Karintija, pietų Slovėnija
XX ir XXI apygardos buvo įkurtos Lenkijoje ir apėmė Gdanską ir Poznanę, kurie iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Vokietijai.
- XX – Dancigas – Dancigas, Lenkijos koridorius, Torunė, Bydgoščius, Marienverderis, Graudencas ir kt.
- XXI – Poznanė – Leszno (Lissa), Inowrocław (Hohensalza), Włocławek (Leslau), Kališas (Kalisz), Lodzė (Litzmannstadt)
Lenkija
redaguotiDabartinės apygardos:
- Pomeranijos karinė apygarda (Pomorski Okręg Wojskowy) – štabas Bydgoščiuje
- Silezijos karinė apygarda (Śląski Okręg Wojskowy) – štabas Vroclave
Ankstesnės karinės apygardos:
- Poznanės karinė apygarda (Poznański Okręg Wojskowy) – štabas Poznanėje
- Krokuvos karinė apygarda (Krakowski Okręg Wojskowy) – štabas Krokuvoje
- Lodzės karinė apygarda (Łódzki Okręg Wojskowy) – štabas Lodzėje
- Varšuvos karinė apygarda (Warszawski Okręg Wojskowy) – štabas Varšuvoje
- Liublino karinė apygarda (Lubelski Okręg Wojskowy) – štabas Liubline
Rusija
redaguotiCarinė Rusija
redaguotiPirmą kartą karinės apygardos buvo įkurtos 1862–1864 m. 1892 m. buvo 13 karinių apygardų ir viena sritis su karinės apygardos teisėmis:
- Sankt-Peterburgo karinė apygarda – Sankt-Peterburgo, Oloneco, Archangelsko, Novgorodo, Pskovo, Estliandijos gubernijos ir 4 Lifliandijos ujezdai
- Suomijos karinė apygarda – visos 8 Suomijos gubernijos
- Vilniaus karinė apygarda – Vilniaus, Gardino, Kauno, Kurliandijos (Kuršo), Lifliandijos (be aukščiau minėtų 4 ujezdų), Vitebsko, Mogiliovo, Minsko ir Suvalkų (be Ščiučinsko ujezdo) gubernijos.
- Varšuvos karinė apygarda – Varšuvos, Plocko, Kališo, Petrokovo (Piotrków Trybunalski), Kelcų, Radomo, Liublino, Sedleco, Lomžos gubernijos ir Suvalkų gubernijos Ščiučino ujezdas.
- Kijevo karinė apygarda – Kijevo, Podolsko, Volynės, Černigovo, Poltavos, Charkovo ir Kursko gubernijos
- Odesos karinė apygarda – Besarabijos, Chersono, Jekaterinoslavo, Tauridės (vėliau Simferopolio) gubernijos
- Maskvos karinė apygarda – Maskvos, Smolensko, Tverės, Jaroslavlio, Kostromos, Vologdos, Vladimiro, Nižnij-Novgorodo, Kalugos, Tulos, Riazanės, Oriolo, Tambovo ir Voronežo gubernijos
- Kazanės karinė apygarda – Kazanės, Viatkos, Permės, Ufos, Simbirsko, Samaros, Penzos, Saratovo, Astrachanės gubernijos. Į apygardą įėjo ir Astrachanės, Uralo ir Orenburgo kazokų kariuomenės.
- Kaukazo karinė apygarda – Stavropolio gubernija, Kaukazas ir Užkaukazė, įskaitant Kubanės ir Tereko kazokų kariuomenes/
- Turkestano karinė apygarda – Rusijos Turkestanas, įskaitant Samarkandą ir Ferganą.
- Omsko karinė apygarda – Tobolsko, Tomsko gubernijos Akmolinsko, Semipalatinsko ir Semirečensko sritys
- Irkutsko karinė apygarda – Irkutsko ir Jeniseisko (vėliau – Krasnojarsko) gubernijos ir Jakutsko sritis
- Amūro karinė apygarda – Užbaikalės sritis, Paamūrė (su Amūro kazokų kariuomene), Ramiojo vandenyno pakrantė, Sachalinas
- Užkaspijės sritis turėjo atskiros karinės apygardos teises.
Karinės apygardos vadas vadinosi karinės apygardos kariuomenės vadu (Sankt-Peterburgo karinės apygardos kariuomenei vadovavo caras), jam buvo pavaldūs visi apygardos kariuomenės daliniai, karinės institucijos ir visi apygardoje esantys kariškiai.
Dono karinėje apygardoje kariuomenės vadu ir generalgubernatoriumi būdavo skirtinis atamanas. Karinės apygardos štabu buvo Dono kazokų kariuomenės štabas ir administracija.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo 12 karinių apygardų – Dvinsko, Irkutsko, Kaukazo, Kazanės, Kijevo, Minsko, Maskvos, Odesos, Omsko, Petrogrado, Amūro, Turkestano.
TSRS karinės apygardos
redaguotiŠią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Dabartinės Rusijos karinės apygardos
redaguotiIki 2010 m. spalio 20 d. Rusijoje buvo šešios karinės apygardos:
- Maskvos karinė apygarda
- Leningrado karinė apygarda
- Šiaurės Kaukazo karinė apygarda
- Pavolgio ir Uralo karinė apygarda
- Sibiro karinė apygarda
- Tolimųjų Rytų karinė apygarda
Nuo 2010 m. spalio 20 d. Rusijoje yra keturios karinės apygardos:
Nuorodos
redaguoti- Территориальный состав военных округов Archyvuota kopija 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. (TSRS, prieš Antrąjį pasaulinį karą)
- Vilniaus karinė apygarda Archyvuota kopija 2008-10-25 iš Wayback Machine projekto.