Atverti pagrindinį meniu

Vitebsko gubernija

Vitebsko gubernija
rus. Витебская губерния
Flag of the Russian Empire (black-yellow-white).svg
1802 – 1924 Flag of the Byelorussian Soviet Socialist Republic (1951–1991).svg
 
Flag of Latvia.svg
 
Flag RSFSR var02.svg
Vitebsk gub coa.png
Vitebsk province on the map of the western part of the Russian Empire.png
Gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė: Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Generalgubernatorija: Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras: Vitebskas
Ujezdai: 12 (1802)
Gubernatorius: Vitebsko gubernatorius
Gyventojų: 1 489 246 (1897)
Plotas: 33 960,8 km² ({{{plotasmetai}}})

Vitebsko gubernija (rus. Витебская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latviją bei dalį Rusijos žemių. Administracinis centras – Vitebskas. 18021924 m. Vitebsko gubernija kartu su Mogiliovo, Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijomis sudarė Šiaurės vakarų kraštą.

Gubernija sudaryta 1802 m. padalinus Baltarusijos guberniją. Ji dalinta į 12 apskričių. 1866 m. Suražo apskritis buvo panaikinta, atkurta 1920 m. 1893 m. Dinaburgo apskritis pervadinta į Dvinsko apskritį. XIX a. pab. apskrityje buvo 12 miestų, 41 miestelis ir 19 750 kitų gyvenviečių.

Nr. Apskritis Centras Plotas,
varstas²
Plotas,
km²
Gyventojų sk.
(1897), gyv.
1 Veližo apskritis Veližas (12 193 gyv.) 3 900,0 4438 100 079
2 Vitebsko apskritis Vitebskas (65 871 gyv.) 2 861,1 3256 177 432
3 Gorodoko apskritis Gorodokas (5 023 gyv.) 3 107,1 3536 112 033
4 Dvinsko apskritis Dvinskas (Dinaburgas) (69 675 gyv.) 3 860,4 4393 237 023
5 Drisos apskritis Drisa (4 238 gyv.) 2 568,9 2923 97 083
6 Lepelio apskritis Lepelis (6 284 gyv.) 3 401,6 3871 156 706
7 Liucino apskritis Liucinas (5 140 gyv.) 4 600,1 5235 128 155
8 Nevelio apskritis Nevelis (9 349 gyv.) 3 397,7 3867 110 394
9 Polocko apskritis Polockas (20 294 gyv.) 4 186,7 4765 141 841
10 Režicos apskritis Režica (10 795 gyv.) 3 581,9 4076 136 445
11 Sebežo apskritis Sebežas (4 326 gyv.) 3 184,0 3624 92 055

Po Spalio revoliucijos apskritis 1917–1918 m. pateko į Vakarų sritį, 1918 m. į RTFSR Vakarų komuną, 1919–1924 m. į BTSR. 1917 m. Dvinsko, Režicos ir Liucino apskritys buvo perduotos Lifliandijos gubernijai ir vėliau tapo Latvijos dalimi. 1919–1923 m. apskričių skaičius vis keitėsi. 1924 m. didžiuma Vitebsko gubernijos apskričių atiteko Baltarusijos TSR, o Veližo, Nevelio ir Sebežo apskritys atiteko RTFSR (iki 1927 m. – Pskovo gubernijai).

Pagal tautinę sudėtį daugelyje gubernijų vyravo gudai, Dvinsko, Liucino ir Režicos apskrityse – latviai, Sebežo apskrityje rusų ir gudų buvo po lygiai. Didmiesčių gubernijose būta nemažai žydų, taip pat po kelis nuošimčius lenkų.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti