Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Silezija (szl. Ślůnsk, lenk. Śląsk, vok. Schlesien, ček. Slezsko) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Aukštutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas, Glivicai, Katovicai, Legnica, Opolė, Valbžychas, Vroclavas.

Lenkijos istorinis regionas
Śląsk
Vėliava
Šalis Ž. Silezijos, Opolės, Silezijos vaivadijos
Tautos b. kroatai > lenkai
Kalba lenkų kalba, čekų kalba Čekijos pusėje
Valstybės Silezijos kunigaikštystės
Miestai Vroclavas, Opolė, Katovicai
Aukštutinės Silezijos žemėlapis prieš Antrąjį pasaulinį karą

Istorija redaguoti

Silezijos kunigaikštystės redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Silezijos kunigaikštystės.

Nuo VI a. čia gyveno slavai. Spėjama, kad pirmieji iš jų apsigyveno baltieji kroatai, kurių dalis vėliau migravo į pietus, tapdami kroatų protėviais. Iki X a. teritorija buvo valdoma Didžiosios Moravijos, Bohemijos. Vėliau inkorporuota į Lenkijos karalystę.

Nuo XII a. prasidėjo regiono skaidymasis, kurio metu susikūrė daugybė smulkių kunigaikštysčių:

Čekijos karūnos žemė redaguoti

1335 m. regionas prijungtas prie Čekijos karalystės, vėliau tapusios Habsburgų monarchijos dalimi.

Vokietijos dalis redaguoti

1742 m. Sileziją po Silezijos karų užkariavo Prūsija ir jos valdymą įtvirtino Hubertusburgo sutartimi. Po 1871 m. tapo suvienytosios Vokietijos dalimi.

Padalinimas redaguoti

Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal Versalio taikos sutartį Sileziją pasidalijo Vokietija, Lenkija ir Čekoslovakija. Šias dalybas lydėjo neramumai, lenkų sukilimai ir kiti konfliktai, dalyje Silezijos surengtas plebiscitas. Po Miuncheno suokalbio 1938 m. didžioji dalis čekoslovakiškos Silezijos prijungta prie Vokietijos. Lenkiškoji Silezija taip pat buvo okupuota vokiečių (1939–1945 m.), tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atiteko didžioji vokiškosios Silezijos dalis.