Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Kaniūkai
Kaniūkai, Utenos r.JPG
Kaimo riboženklis

Kaniūkai
Koordinatės 55°40′01″š. pl. 25°35′49″r. ilg. / 55.667°š. pl. 25.597°r. ilg. / 55.667; 25.597 (Kaniūkai)Koordinatės: 55°40′01″š. pl. 25°35′49″r. ilg. / 55.667°š. pl. 25.597°r. ilg. / 55.667; 25.597 (Kaniūkai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Užpalių seniūnija
Gyventojų skaičius 171 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kaniū̃kai
Kilmininkas: Kaniū̃kų
Naudininkas: Kaniū̃kams
Galininkas: Kaniūkùs
Įnagininkas: Kaniū̃kais
Vietininkas: Kaniū̃kuose

Kaniūkai – kaimas Utenos rajono šiaurinėje dalyje, 4 km. į šiaurę nuo Užpalių miestelio, Šventosios upės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Eina kelias  3607  ČelkiaiJūžintaiUžpaliai .

Užpalių dvaro valdų liustracijos knygose pradedamas minėti nuo 1663 m. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo slaviško žodžio „Koniuchi“, nes čia buvo dvaro arklidės ir gyveno žirgus prižiūrėję ir auginę arklininkai.

Kaimo pietvakarinėje pusėje yra senos, jau neveikiančios, bet gražiai prižiūrimos kapinaitės, įrengtos nedidelėje kalvelėje, apaugusiomis senomis pušimis. Kapinės aptvertos 1,3 m aukščio dailia akmenų mūro siena su arkiniais mūro vartais ir metaliniais vartais. Kapinėse išlikę 7 granitiniai ir teraciniai paminklai, su datomis 1879, 1882, 1908 ir 1946 m. Paskutiniai palaidojimai pokario metų aukos: 1944 07 18 sprogusios granatos sudraskytas Bronius Abelinskas - 22 metų ir 1945 12 08 stribų nušautas Povilas Pranckūnas - 21 m. Priešais kapines 1991 m. pastatytas kryžius (drožėjas Petras Kemėklis su žentu).

Po 1863 m. sukilimo, carinė valdžia į Samaros guberniją ištrėmė valakinio ūkininko Jokūbo Rudoko 7 asmenų šeimą, o ūkyje apgyvendino stačiatikių Jefimo Smorygino ir Nikolajaus Petuškino šeimas. Vasaromis čia iš Vilniaus atvažiuoja ilsėtis tremtinių palikuonis, rašytojas Jonas Rudokas.

1913 m. kaimas išskirstytas viensėdžiais, tačiau liko pagrindinė, apie vieną km. besitęsianti gatvinė ūlyčia, apaugusi senais uosiais, klevais ir liepomis

1941 -1951 m. sovietinė valdžia iš kaimo ištrėmė 10 šeimų, 1949 m. gyventojus suvarė į kolūkį, 1959 m. Kaniūkų ir dar trys skurdūs kolūkiai tapo Norvaišių tarybiniu ūkiu (vadovas Jonas Čiegis) centru.

Kaime yra biblioteka (nuo 1952 m. klubas-skaitykla), 1935 - 2005 m. veikė pradinė mokykla (vedėjai: Valerija Čerškutė-Karpevičienė, Gediminas Velutis, Alfonsas Baniūnas, Elena Gaučienė, Regina Abukauskienė. 1980 m. pastatyti Kultūros namai, 1988 m. iš Norvaišių kaimo perkeltas medicinos punktas. 2001 m. gegužės 15 d. gyventojai susibūrė į kaimo bendruomenę (pirmininkas ir seniūnaitis Virginijus Keraminas)

Kaniūkuose, Šventosios pakrantėje, yra pilkapynas (I tūkstm. vidurio, rasta palaikų liekanų, bronzinių papuošalų)[2]. Yra neįtvirtintos gyvenvietės, keramikos dirbinių liekanų.

Apie kaimą ir gyventojus išleista knyga „Kaniūkai“ 2007, 360 psl. (sud. Regina Abukauskienė, Valerija Morkūnienė, Palmira Sirvydytė).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
245 69 232 201 203 210 171


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/pilkapiai/pilkapiai_sarasas.htm
  3. Kaniūkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 42 psl.
  4. Kazys Misius ir kt. Kaniūkai 3. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 201 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Jūžintai – 13 km
Norvaišiai – 3 km
 
     
     
     
UŽPALIAI – 4 km