Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia

56°00′56″š. pl. 21°32′26″r. ilg. / 56.0156°š. pl. 21.5406°r. ilg. / 56.0156; 21.5406

Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Palangos
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Kalnalis
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1883 m.

Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kalnalio kaime, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , Salanto (Minijos dešiniojo intako) dešiniajame krante.

Šv. Lauryno bažnyčia (1883 m.)

Istorija

redaguoti

Klausgalvų kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje, Kalnaliu vadinamos aukštumos kyšulyje nuo XVII a. stovėjo medinė koplyčia, priklausanti Salantų parapijai. Jai sunykus, kunigaikščio Andrejaus Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 d. pakrikštytas būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius.

Šalia bažnyčios išaugusi gyvenvietė XIX a. pavadinta Kalnaliu.

Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta. Priklausė Salantų parapijai. 1926 m. įkurta Kalnalio šv. Lauryno parapija.

Bažnyčia su varpine 1997 m. registruotos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.[1]

 
Kalnalio varpinė (1884 m.)

Architektūra

redaguoti

Bažnyčia medinė, kryžminio plano, vienbokštė, su 4 šoniniais bokšteliais. Šventoriaus vakariniame pakraštyje stovi keturkampės piramidės pavidalo 3 tarpsnių medinė varpinė (1884 m., perstatyta 1900 m.). Šventorių iš pietvakarių ir šiaurės vakarų pusių juosia palaidų, o pietryčiuose – mūrinių akmenų tvora. Į šiaurės rytus, rytus ir pietus nuo bažnyčios veikia kapinės.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Unikalus objekto kodas 1453)

Nuorodos

redaguoti
  • „Bažnyčios kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.
  • „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.
  • „Varpinė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.
  • šv. Lauryno parapija
  • Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia Archyvuota kopija 2018-02-18 iš Wayback Machine projekto.