Jurgis Mačiūnas
| Jurgis Mačiūnas | |
|---|---|
| |
| J. Mačiūnas | |
| Gimė | 1931 m. lapkričio 8 d. Kaunas,  Lietuva
|
| Mirė | 1978 m. gegužės 9 d. (46 metai) Bostonas,  JAV
|
| Tėvas | Aleksandras Mačiūnas |
| Motina | Leokadija Mačiūnienė |
| Veikla | menininkas |
| Alma mater | Carnegie technologijos institutas, (Pitsburgas) Niujorko universitetas |
| Žinomas (-a) už | Fluxus judėjimą, hepeningus |
 Vikiteka |
Jurgis Mačiūnas |
Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Biografija
redaguotiTėvas Aleksandras Mačiūnas buvo inžinierius, motina – Valstybės teatro baleto trupės solistė Leokadija Saikauskaitė-Mačiūnienė. Jo vaikystė prabėgo jau gana modernizuotame 4-ojo dešimtmečio Kaune. 1938–1942 m. mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, vėliau – Aušros berniukų gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur trejus metus lankė lietuvių gimnaziją.
1948 m. persikėlė į JAV. 1949–1952 m. studijavo meno istoriją, grafiką, architektūrą Cooper Union meno mokykloje Niujorke. 1954 m. Carnegie technologijos institute (Carnegie Institute of Technology, Pitsburgas) gavo architektūros bakalauro laipsnį. 1955–1960 m. tęsė mokslus Dailiųjų menų institute, Niujorko universitete, kur studijavo Europos ir Sibiro tautų meną ir kultūrą.
1960 m. kartu su Almiu Šalčiu Niujorke, Madison Aveniu Nr. 925, atidarė galeriją AG (pavadintą pagal pirmąsias savininkų vardų raides), kurioje ketino rengti paskaitas, veiksmo koncertus, rodyti nekomercinius, poetinius, eksperimentinius kino filmus. AG galerijoje užgimė Fluxus judėjimas. Menininkas rašė manifestus, organizavo koncertus, leido ir apipavidalino Fluxus antologijas, periodiką, kūrė hepeningus, akcijas, performansus, konceptualiuosius vaizdinius, objektus, muzikinius ir literatūrinius pokštus, nukreiptus prieš grynąjį „profesionalų“ meną.
J. Mačiūnas mirė 46 metų, pakirstas vėžio ligos. Laidotuvės vyko pagal jo paties parašytą scenarijų – menininko pelenai buvo išbarstyti Atlanto vandenyne.
Fluxus kolekcija
redaguoti
Vilniaus savivaldybė už 5 mln. JAV dolerių įsigijo visą J. Mačiūno kolekciją – 2600 eksponatų. 2006 m. birželio mėnesį Į Vilnių buvo atvežta pirmoji kolekcijos dalis. Kolekcijoje – J. Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su Soho rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Kolekcija įkurdinta Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje.
2007 m. gruodį Lietuvos spaudoje buvo atspausdintas J. Meko, iš kurio kolekcija buvo įsigyta, laiškas; jame buvo paminėtos kai kurios kolekcijos ir paties J. Mačiūno gyvenimo detalės: J. Mačiūnas ilgą laiką gyveno J. Meko bute. Atėjus laikui kraustytis buvo užsakytas sunkvežimis, tačiau visi darbai netilpo ir buvo norėta jais atsikratyti padegant. Kaimynams papriekaištavus dėl dūmų ugnis buvo užgesinta; nesudegusius darbus J. Mekas išsaugojo savo namuose ir šie sudaro didžiąją Vilniaus savivaldybės įsigytos kolekcijos dalį.[1]
2022 m. rugpjūtį pristatytas interaktyvus Fluxus kolekcijos gidas - www.FluxusComesAlive.fun Archyvuota kopija 2022-08-15 iš Wayback Machine projekto.
Atminimo įamžinimas
redaguoti- 1998 m. ant namo Kaune (Parodos g. 1) atidengta memorialinė lenta.
- 1999 m. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio 16) atidarytas Jurgio Mačiūno kabinetas.
- 2002 m. išleista Tomo Sakalausko knyga „Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, „Fluxus“ kūrėjo, gyvenimas“ (Vilnius, 2002).
- 2017 m. Kaune J. Mačiūno aikštės vardas suteiktas trišalei sankryžai, jungiančiai Vytauto prospektą, Donelaičio ir Parodos gatves.