Jonas Kazlauskas (1930)
| Jonas Kazlauskas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionys, Nemajūnų valsčius |
| Mirė | 1970 m. spalio 8 d. (40 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Saulės kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Aldona Kazlauskienė |
| Vaikai | Rasa, Eglė |
| Veikla | kalbininkas, pedagogas |
| Pareigos | profesorius |
| Partija | 1963 m. SSKP |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Nuo 1990 m. lituanistams ir baltistams skiriama Birštono savivaldybės įsteigta Jono Kazlausko premija.[1]
Biografija redaguoti
Mokėsi Dzingeliškių pradinėje ir Nemajūnų septynmetėje mokykloje. 1942 m. įstojo į Prienų gimnazijos 2 klasę. Gimnaziją baigė aukso medaliu. 1949–1954 m. Vilniaus universitete (VU) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. VU dėstytojas, nuo 1962 m. docentas. 1968 m. filologijos mokslų daktaras. 1968–1970 m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. profesorius.[2]
1965 m. jo pastangomis įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“ (1965–1970 m. atsakingasis redaktorius) netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. Jo iniciatyva Vilniuje 1964 m. ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje.
1970 m. buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso. Spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas buvo surastas lapkričio 17 d. Neryje. Mirties aplinkybės nežinomos – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę.
Palaidotas 1970 m. lapkričio 20 d. Saulės kapinėse Vilniuje.[3]
Mokslinė veikla redaguoti
Faktinis visos baltistų veiklos vadovas. Daugiausia tyrinėjo baltų kalbų istorijos problemas. Paskelbė seriją straipsnių apie lietuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo raidą, jų kamienų mišimą, galūnių kilmę. Svarbūs baltų fonologijos ir akcentologijos tyrinėjimai. Ypač reikšmingas straipsnis „Lietuvių literatūrinės kalbos fonemų diferencinių elementų sistema“, išsp. 1966 m. Daugumą tyrinėjimų apibendrino veikale „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“. Tai nėra išsami istorinė gramatika, daugiau nagrinėjamas kirčiavimas, daiktavardis ir veiksmažodis, yra ir sunkiai įrodomų hipotezių. Svarbiausia reikšmė – pirmą kartą lietuvių kalbotyroje panaudota nauja tyrinėjimo metodika – nuo kalbų lyginimo pereinama prie vidinės rekonstrukcijos, nuo atskirų faktų istorijos – prie fonologinių ir gramatinių sistemų raidos. Vertingiausias daiktavardžio istorijos skyrius. Domėjosi ir dabartinės lietuvių kalbos problemomis.[4]
Galerija redaguoti
-
Ąžuolų alėja Jono Kazlausko tėviškėje -
Paminklas Jono Kazlausko tėviškėje su užrašu „Lietuvių kalba buvo jo prakaitas ir duona“ -
Antkapinis paminklas Jonui Kazlauskui Saulės kapinėse
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Bibliografija redaguoti
- Lietuvių kalbos istorinė gramatika, 1968 m., LSSR valstybinė premija, 1971 m.
- Rinktiniai raštai, Vilnius, 2 t. 2000 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Teresė Paulauskytė (2019-12-09 (red. 2020-01-14)). „Jono Kazlausko premija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Algirdas Sabaliauskas. Jonas Kazlauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277
- ↑ Nelaiku užgesęs žiburys // XXI amžius, 2006-11-15, Nr. 85 (1485)
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Jonas Kazlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 673 psl.
Literatūra redaguoti
- Vincas Urbutis. Jono Kazlausko spausdintų darbų bibliografija // Baltistica, 1971.
- Aleksas Girdenis, Albertas Rosinas. Jonas Kazlauskas. A. Girdenis. Kalbotyros darbai, T. 2. – Vilnius, 2000.
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
- Baltistikos ąžuolas: Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai / Birštono savivaldybė, Vilniaus universitetas (sud. Ramutė Šimukauskaitė, Regina Venckutė). – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 267 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-094-7