Jominai
Jominai (lenk. Jaminy) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Štabino valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 7 km į vakarus nuo Štabino, 21 km į pietus nuo Augustavo ir 62 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Bebro nacionaliniame parke.
| Jominai lenk. Jaminy | |
|---|---|
.JPG) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Augustavo apskritis |
| Valsčius | Štabino valsčius |
| Pašto kodas | PL 16-310 |
Istorija redaguoti
Nuo VIII a. pr. m. e. – XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 metų kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pirmasis paminėjimas apie kaimą datuojamas XVII a. Kaime ant upės kranto buvo rūdos kasykla, kuriai vadovavo Stanislavas Reškė (Stanislow Reszke). 1703 metais kaimą perėmė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ginklanešys ir artilerijos generolas Kazimieras Sienickis (Kazimierz Sienicki). Naujasis šeimininkas įkūrė naujus kaimus Mogilnicę, Čarnievą, Lipovą, Vrotkius. Vietoj vis blogėjančios rūdos kasyklos įkūrė vandens malūną, o kasyklą perkėlė toliau už kaimo. 1707 metais per Šiaurės karą, Kazimieras Sienickis buvo paimtas į nelaisvę rusų kareivių, o 1711 mirė tremtyje Sibire. Po jo mirties, šias žemes perėmė Kasparas Devičas (Kasper Dewicz). Nuo 1713 iki 1732 metų šių žemių gubernatorius buvo Mstislavlio vaivada Jurgis Stanislovas Sapiega, o po jo mirties 1732 metais jo našlė – Teodora iš Soltanovos. 1755 metais Teodora Sapiega davė leidimą statyti medinę parapijinę Šv. Mato bažnyčią, kuri sudegė 1789 metais. Po metų, parapijiečiai pastatė laikiną koplyčią. 1793 metais karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė parapijai žemių ir įsakė atstatyti bažnyčią. Bet neilgai trukus įvyko Abiejų Tautų Respublikos padalijimai ir bažnyčios statyboms skirta medžiaga buvo panaudota Suchovolos bažnyčios statyboms. Dabartinė medinė bažnyčia pradėta statyti 1780 metais, o 1845 metais buvo perkelta nemaža dalis Augustavo bažnyčios turto. Šalia bažnyčios yra pastatytas atminimo kryžius 1944 m. birželio 20 dieną žuvusiems 24 kaimo žmonėms. Pagal 1920 metų liepos 12 dienos Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Nuo 1919 iki 1954 metų kaimas buvo Dembovo valsčiaus centras. 1975-1998 metų priklausė Suvalkų vaivadijai.
Paminklai redaguoti
Kaime yra nemažai išlikusių senovinių klėčių, kapinių statulų ir kryžių, geležies lydymo krosnių. Taip pat kaimo apylinkėse yra išlikę nemažai medinių karkasinės statybos šventovių.