Atverti pagrindinį meniu

Jurgis Stanislovas Sapiega

Jurgis Stanislovas Sapiega
Jury Sapieha. Юры Сапега (1709).jpg
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Lapinas (herbas)
Gimė 1668 m. lapkričio 12 d.
Mirė 1732 m. spalio 12 d. (63 metai)
Varšuva
Tėvas Kazimieras Jonas Sapiega
Motina Kristina Barbora Hlebavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) 1. Izabelė Elena Polubinskaitė
2. Teodora Soltanaitė
Vaikai Antanas Kazimieras Sapiega
Teresė Kristina
Benediktė
Salomėja Ona
Commons-logo.svg Vikiteka Jurgis Stanislovas SapiegaVikiteka

Jurgis Stanislovas Sapiega (lenk. Jerzy Stanisław Sapieha; 1668 m. lapkričio 12 d. – 1732 m. spalio 12 d. Varšuvoje) – LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.

BiografijaKeisti

Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos sūnus. Mykolo Pranciškaus ir Aleksandro Povilo Sapiegų brolis.

16831684 m. mokėsi Branevo jėzuitų kolegijoje. Nuo 1684 m. kavalerijos rotmistras. 1695 ir 1696 m. dalyvavo susirėmimuose su Sapiegų priešininkais Naugarduke ir Žemaičių seniūnijoje. Sapiegoms praradus Lietuvoje įtaką, 1702 m. rėmė Švedijos karalių Karolį XII, o 17051709 m. – švedų sąjungininką Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Stanislovą Leščinskį. 17101713 m. gyveno Prūsijos karalystėje. Grįžęs į tėvynę, rūpinosi savo dvarais.

Valstybės tarnybaKeisti

1686 m. Lietuvos didysis pastalininkis, nuo lapkričio mėn. – stalininkas.

1690, 1693 ir 1695 m. Seimo deputatas.

17071709 m. Trakų, 1732 m. – Mstislavlio vaivada.

Šeima ir vaikaiKeisti

Jurgis Stanislovas Sapiega buvo vedęs du kartus. 1685 metais pirmą kartą vedė kunigaikštytę Izabelę Eleną Palubinską (m. 1721), Lietuvos didžiojo maršalkos ir Žematijos generalinio seniūno Aleksandro Hilario Palubinskio (16261679) ir Sofijos Konstancijos Valadkovič dukterį. Vakai:

1724 metais vedė antrą kartą Teodorą Soltyk (m. 1774). Vaikai:

LiteratūraKeisti

  • Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая. – С. 222-228
  • Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga: Kretingos muziejus [Klaipėda: Druka], 2009. – P. 21

NuorodosKeisti