Štabinas
Štabinas[1] (arba Stabinis; lenk. Sztabin) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Štabino valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Štabinas lenk. Sztabin | |
---|---|
Štabino kaimas | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Palenkės vaivadija |
Apskritis | Augustavo apskritis |
Valsčius | Stabinio valsčius |
Gyventojų | 920 |
Pašto kodas | PL 16-310 |
Vikiteka | Štabinas |
Istorija
redaguotiNuo VIII a. pr. m. e. – XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 metų kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1506 metais karalius Aleksandras suteikė dalį šių žemių dvarininkui Chreptavičiui (Chreptavičiai). Kaimą ant upelio kranto įkurė Adomas Chreptavičius 1598 metais keliaudamas iš Augustavo į Knišiną. Pirmuosius šimtą egzistavimo metų kaimas buvo vadinamas Osinkio vardu. Štabino pavadinimas buvo įvestas 1760 metais kurį pateikė Joachimas Chreptavičius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris. Ankstesnį Osinkio pavadinimą jis paskyrė trikampiui gatvių tinklui ir turgui. XVII a. pabaigoje ši miestelio dalis pradėjo transformuotis į miesto centrą. 1766 metais Štabinas gavo karaliaus privilegiją turguose ir mugėse.
Kaimas labiausiai garsus dėl socialinių ir ekonominių veiksnių ekspermentuotojo grafo Karolio Bžostovskio. XIX a. jo valdomos teritorijos buvo vadinamos Štabino Respublika. Jis išlaisvino valstiečius nuo baudžiavos, įsteigė mokyklą bei davė nemažai savo turto privalomajam nemokamui mokslui ruošti, modernizavo žemės ūkį (sėjomainą, ir pradėjo naudoti naujus įrankius), pastatė ligoninę, kuri ruošė gydytojus, nustatytas Baudžiamasis kodeksas, įkurtas taupomasis bankas ir paskolos. Jis pastatė stiklo fabriką, plytinę, lentpjūvę, gamyklą ketaus gaminiams ruošti (pastatyta lydimo krosnis pelkių geležies rūdai lydyti). Jam valdant 1895 metais buvo įkurta parapija, pastatyta prieplauka ant Bebro upės kranto. Po savo mirties 1854 metais atidavė savo turtą valstiečiams amžinai nuomai, tačiau Rusijos valdžios institucijos panaikino testamentą. 1895 m. įkurta Štabino Šv. Apaštalo Jokūbo parapija. Štabinas po truputį prarado savo svarbą ir 1897 metais buvo panaikintos miestelio pilietines teisės.
Štabino gyventojai aktyviai dalyvavo išsivadavimo kovose. Per 1863 metų sukilimą rajone veikė pasipriešinimo grupė, kurios vadas buvo pulkininkas Konstantinas Ramotovskis – Vavra. Šios grupės kovotojai Augustavo girioje aktyviai kovojo prieš Rusijos imperijos kariuomenę.
Pagal 1920 metų liepos 12 dienos Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Per II pasaulinį karą 1943 m. gegužės 1 dieną Armijos Krajovos kovotojai buvo atėmę miestelį iš vokiečių apie 6 valandas. Pokario laikotarpyje iš Štabino 1945 m. liepos mėnesį buvo suimti ir deportuoti 126 žmonės. Toliau veikė ginkluotos partizanų grupės, kurios išliko iki penktojo dešimtmečio pradžios. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Pavadinimo kilmė
redaguotiTikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio stabis (akmuo), kaip ir Ščeberkos upė, Ščebros, Stabingio ir Stabienščiznos kaimai.[2]
Žymūs žmonės
redaguoti- Tadeusz Zawistowski – lenkų kunigas ir vyskupas.
- Jarosław Gruda – lenkų kino ir televizijos aktorius.
- Marian Szamatowicz – lenkų ginekologas-akušeris, Balstogės medicinos universiteto profesorius, 1987 m. pirmasis Lenkijoje pagamino vaistus in vitro skirtus žmogaus apvaisinimui.
Paminklai
redaguotiGalerija
redaguoti-
Paminklas Karoliui Bžostovskiui miestelio centre
-
Neogotikinė Švento Jokūbo parapijos bažnyčia