Štabinas[1] (arba Stabinis; lenk. Sztabin) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Štabino valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Štabinas
lenk. Sztabin
Štabino kaimas
Štabinas
Štabinas
53°41′0″ š. pl. 23°07′0″ r. ilg. / 53.68333°š. pl. 23.11667°r. ilg. / 53.68333; 23.11667 (Štabinas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Augustavo apskritis
Valsčius Stabinio valsčius
Gyventojų (2008) 920
Pašto kodas PL 16-310
Vikiteka Štabinas

Istorija

redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e.XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 metų kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1506 metais karalius Aleksandras suteikė dalį šių žemių dvarininkui Chreptavičiui (Chreptavičiai). Kaimą ant upelio kranto įkurė Adomas Chreptavičius 1598 metais keliaudamas iš Augustavo į Knišiną. Pirmuosius šimtą egzistavimo metų kaimas buvo vadinamas Osinkio vardu. Štabino pavadinimas buvo įvestas 1760 metais kurį pateikė Joachimas Chreptavičius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris. Ankstesnį Osinkio pavadinimą jis paskyrė trikampiui gatvių tinklui ir turgui. XVII a. pabaigoje ši miestelio dalis pradėjo transformuotis į miesto centrą. 1766 metais Štabinas gavo karaliaus privilegiją turguose ir mugėse.

Kaimas labiausiai garsus dėl socialinių ir ekonominių veiksnių ekspermentuotojo grafo Karolio Bžostovskio. XIX a. jo valdomos teritorijos buvo vadinamos Štabino Respublika. Jis išlaisvino valstiečius nuo baudžiavos, įsteigė mokyklą bei davė nemažai savo turto privalomajam nemokamui mokslui ruošti, modernizavo žemės ūkį (sėjomainą, ir pradėjo naudoti naujus įrankius), pastatė ligoninę, kuri ruošė gydytojus, nustatytas Baudžiamasis kodeksas, įkurtas taupomasis bankas ir paskolos. Jis pastatė stiklo fabriką, plytinę, lentpjūvę, gamyklą ketaus gaminiams ruošti (pastatyta lydimo krosnis pelkių geležies rūdai lydyti). Jam valdant 1895 metais buvo įkurta parapija, pastatyta prieplauka ant Bebro upės kranto. Po savo mirties 1854 metais atidavė savo turtą valstiečiams amžinai nuomai, tačiau Rusijos valdžios institucijos panaikino testamentą. 1895 m. įkurta Štabino Šv. Apaštalo Jokūbo parapija. Štabinas po truputį prarado savo svarbą ir 1897 metais buvo panaikintos miestelio pilietines teisės.

Štabino gyventojai aktyviai dalyvavo išsivadavimo kovose. Per 1863 metų sukilimą rajone veikė pasipriešinimo grupė, kurios vadas buvo pulkininkas Konstantinas RamotovskisVavra. Šios grupės kovotojai Augustavo girioje aktyviai kovojo prieš Rusijos imperijos kariuomenę.

Pagal 1920 metų liepos 12 dienos Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Per II pasaulinį karą 1943 m. gegužės 1 dieną Armijos Krajovos kovotojai buvo atėmę miestelį iš vokiečių apie 6 valandas. Pokario laikotarpyje iš Štabino 1945 m. liepos mėnesį buvo suimti ir deportuoti 126 žmonės. Toliau veikė ginkluotos partizanų grupės, kurios išliko iki penktojo dešimtmečio pradžios. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio stabis (akmuo), kaip ir Ščeberkos upė, Ščebros, Stabingio ir Stabienščiznos kaimai.[2]

Žymūs žmonės

redaguoti

Paminklai

redaguoti
  • Neogotikinė Švento Jokūbo parapijos bažnyčia, 1910 m.[3]
  • Paminklas miesto įkūrėjui, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleriui, Joachimui Chreptavičiui.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti