Augustavo apskritis

Kitos reikšmės – Augustavo apskritis (reikšmės).

Augustavo apskritis lenk. powiat Augustowski
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Administracinis centras	Augustavas
Valsčių	7
Įkūrimo data	1945
Seniūnas	Jarosław Szlaszyński
Gyventojų (2015)	59 252
Plotas	1 658 km²
Tankumas (2015)	36 žm./km²
Tinklalapis	www.augustowski.home.pl/

Augustavo apskritis (lenk. powiat Augustowski) – Palenkės vaivadijos administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Administracinis centras ir didžiausias miestas – Augustavas. Vienintelis kitas miestas apskrityje yra Liepinė. Apskrityje yra katalikų Augustavo Dievo Motinos Lenkijos karalienės dekanatas, Liepinės dekanatas ir Augustavo Šv. Apaštalo Bartalomiejaus dekanatas.

Apskritis ribojasi su Grajevo, Monkų, Sokulkos, Seinų, Suvalkų apskritimis ir Gudija.

Istorija

Įkurta po II pasaulinio karo. 1945 m. liepos mėnesį Raudonosios armijos ir NKVD būriai įvykdė operaciją, vadinamą Augustavo gaudynėmis, kurios metu buvo suiminėjami, žudomi ir tremiami vietiniai gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1968–1973 m. apskrityje veikė Trojankos nusikaltėlių grupė. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Šiuolaikinė apskritis įkurta 1999 m. (po 1998 m. atliktos vietos savivaldos reformos).

Administracinis suskirstymas

Apskrities administracinis suskirstymas

Apskritį sudaro 7 valsčiai: Augustavo, Barglavo, Liepinės, Naujinės, Plaskų, Štabino ir Augustavo miestas.

Valsčius	Rūšis	Plotas (km²)	Gyventojai (2006)	Valsčiaus centras
Augustavas	miesto	80,9	30 054
Augustavo valsčius	kaimo	266,5	6 675	Augustavas *
Barglavo valsčius	kaimo	187,6	5 783	Barglavas
Liepinės valsčius	miesto-kaimo	184,4	5 660	Liepinė
Štabino valsčius	kaimo	361,8	5 449	Štabinas
Naujinės valsčius	kaimo	203,8	2 790	Naujinė
Plaskų valsčius	kaimo	373,2	2 555	Plaskai
* nepriklauso valsčiui

Gyventojai

Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Bendrai	58871	100%	30013	50,98%	28858	49,02%
Miestai	32855	100%	17365	52,85%	15490	47,15%
Kaimai	26016	100%	12648	48,62%	13368	51,38%

Tautinė ir religinė sudėtis

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 62 384 žmonės, o tautinė sudėtis buvo tokia:

• Lenkai – 94,4% (58 896);
• Žydai – 4,5% (2 789);
• Rusai – 0,9% (531);
• Gudai – 0,1% (92);
• Vokiečiai – 0,1% (42);
• Lietuviai – 0,01% (11);
• Kiti – 0,03% (23).

Religinė sudėtis buvo tokia:

• Katalikai – 90,4% (56 400);
• Judėjai – 6,5% (4 036);
• Sentikiai – 1,5% (932);
• Stačiatikiai – 1,1% (683);
• Protestantai – 0,5% (289);
• Kiti – 0,06% (40).

Simbolika

Augustavo apskrities herbas ir vėliava buvo sukurti 2001 metais. Jų simbolika turi atitinkamas reikšmes:

• Auksinė kunigaikščio karūna vaizduoja Augustavo miesto herbą.
• Mėlyna spalva simbolizuoja Augustavo krašto dangų ir gausybę apskrities ežerų.
• Sidabrinė banga simbolizuoja Augustavo kanalą ir apskrities upes.
• Žalia spalva simbolizuoja Augustavo apskrities miškų ir pievų platybes.

Geografija

Didelė dalis apskrities driekiasi Augustavo lygumoje, pietinėje dalyje glūdi dalis Sokulkos aukštumos ir Bebro upės žemuma, o vakaruose plyti Mozūrijos ežerynui priklausantis Elko ežerynas.

Vygrių ežeras ties Brizgelio kaimu (Vygrių nacionalinis parkas)

Apskrityje yra dalis Augustavo girios, Augustavo miškų bendrijos, Augustavo girininkijos ir Plaskų girininkijos. Apskrityje teka Bebro, Bliznos, Dumblės, Juodosios Ančios, Mėtos, Rospudos ir Ščeberkos upės bei Augustavo ir Bistros kanalai.

Gamtos apsauga

Saugomos gamtos teritorijos Augustavo apskrityje (2009)

Apsaugos forma	Skaičius	Ha	km²	%
Nacionaliniai parkai	2	9 422,4	94,22	5,68%
Draustiniai	10	3 570,5	35,71	3,22%
Saugomos kraštovaizdžio teritorijos	4	101 380,0	1013,80	61,10%
Ekologinė sritis	16	37,3	0,37	0,02%
Kitos formos		3 603,3	36,03	2,17%
Iš viso		110 806,9	1108,07	66,76%

Augustavo apskrityje yra šie gamtos saugomi objektai:

Nacionaliniai parkai:

1. Bebro nacionalinis parkas
2. Vygrių nacionalinis parkas

Saugomos kraštovaizdžio teritorijos:

1. Bebro slėnis I (Dolina Biebrzy I);
2. Rospudos slėnis (Dolina Rospudy);
3. Raigardo ežerai (Jeziora Rajgrodzkie);
4. Augustavo girios ir ežerai (Puszcza i Jeziora Augustowskie).

Perkučo draustinis

Draustiniai:

1. Bžozovų Grondo draustinis;
2. Glinkų draustinis;
3. Kaleitų ežero draustinis;
4. Kalino ežero draustinis;
5. Kozi Rineko draustinis;
6. Kurianskių Bagno draustinis;
7. Malų Boreko draustinis;
8. Perkučo draustinis;
9. Senosios Rūdos draustinis;
10. Starožino draustinis.

Taip pat yra 16 ekologinių ir virš 70 gamtos paminklų.

Ežerai

Augstavo Rospudas

• Augustavo Rospudas (1,04 km²);
• Baltis (4,8 km²);
• Blizna (2,385 km²);
• Dumbliai (0,78 km²);
• Jalovas (1,9–2,25 km²);
• Kaleitai (1,597 km²);
• Kalinas (2,84 km²);
• Mėta (4 km²);
• Mikaševas (1,28 km²);
• Panievas;
• Sainas (5,22 km²);
• Sirvas (4,385–4,603 km²);
• Studzieničnė (2,501 km²).

Transportas

Kelio fragmentas įvažiuojant į Augustavo miestą

Keliai

Nacionaliniai ir vietinės reikšmės keliai einantys per apskrities teritoriją:

• Valstybinis kelias Nr. (Budziskas – Kudova-Zdroj);
• Valstybinis kelias Nr. (Dolna Grupa – Aradnykai);
• Valstybinis kelias Nr. (Varšuva – Augustavas);
• Vaivadijos kelias Nr. (Račkos – Lipščanai);
• Vaivadijos kelias Nr. (Sokulka – Liepinė).

Apskrityje yra 56 keliai, kurių bendras ilgis 453 kilometrai. Šalia Augustavo miesto buvo suplanuotas statyti Augustavo aplinkkelis, bet dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai jis nebuvo pradėtas statyti.

Geležinkeliai

Per apskrities teritoriją eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka – Suvalkai). Traukiniai stoja: Ščepkuose, Bliznoje, Augustavo Porte, Augustave, Balinkoje, Jastšembnoje ir Ostrovių Bebre.