Barometras – prietaisas, matuojantis atmosferos slėgį. Dažniausiai naudojamas meteorologijoje, rečiau – technologiniuose matavimuose.

Seno tipo barometras
Modernus barometras

Barometrų klasifikacija

redaguoti

Šiuo metu žinoma keliolika skirtingu principu veikiančių barometrų tipų, dažniausias naudojamų barometrų skirstymas:[1][2]

  • Skystiniai (gyvsidabrio) barometrus;
  • Deformaciniai (aneroidai);
  • Termobarometrai (hipsotermometrai).

Skysčio barometrai

redaguoti

Skysčio barometrais slėgis matuojamas pagal skysčio (kartais – dujų) lygio susisiekiančiuose induose priklausomybę nuo atmosferos slėgio. Skysčio barometrą išrado E. Toričelis, 1643 m. sukūręs Toričelio vamzdelį ir patvirtinęs savo mokytojo Galilėjaus teoriją apie atmosferos slėgio egzistavimą.

Skysčio barometruose dažniausiai naudojamas gyvsidabris: dėl didelio gyvsidabrio tankio, jo stulpelio, atsveriančio atmosferos slėgį barometre, aukštis neviršija 1 metro (naudojant kitus skysčius stulpelio aukštis paprastai viršija 10 m). Todėl skysčio barometrai dažnai vadinami gyvsidabrio barometrais. Pagal konstrukcinius ypatumus skiriamos trys tradicinių gyvsidabrio barometrų kategorijos:

  1. puodeliniai barometrai;
  2. sifoniniai barometrai;
  3. sifoniniai-puodeliniai barometrai.

Anksčiausiai sukurti ir iki šiol dažniausiai meteorologiniuose matavimuose naudojami puodeliniai skysčio barometrai. Dirbant su skysčio barometrais būtina atsižvelgti į tai, kad gyvsidabrio stulpelio aukštis juose priklauso ne tik nuo atmosferos slėgio, bet ir nuo aplinkos temperatūros, prietaiso aukščio virš jūros lygio ir vietovės geografinės platumos. Norint sužinoti realųjį slėgį, įvedamos nuo šių rodiklių priklausančios pataisos.

Deformaciniai barometrai

redaguoti

Šių barometrų veikimo principas pagrįstas tamprių kietų kūnų deformacijos dydžio priklausomybe nuo juos veikiančio slėgio jėgos. Labiausiai paplitę deformaciniai barometrai, kurių daviklis – vakuuminė membraninė dėžutė (sudaryta iš dviejų spyruokliuojančios medžiagos membranų suvirintais kraštais). Deformacinio barometro principas naudojamas ir nuolat slėgio pokyčius registruojančiuose prietaisuose – barografuose.

Termobarometrai

redaguoti

Termobarometrų veikimo principas pagrįstas skysčio (dažniausiai – vandens) virimo temperatūros priklausomybe nuo atmosferos slėgio (esant aukštesniam slėgiui virimas prasideda aukštesnėje, o esant žemesniam – žemesnėje temperatūroje). Naudojami retai.

Slėgio matavimo vienetai ir perskaičiavimas į jūros lygį

redaguoti

Dauguma barometrų matuoja atmosferos slėgį hektopaskaliais (hPa). Kai kurie prietaisai pateikia duomenis gyvsidabrio stulpelio mm.

Bet kokiu barometru išmatavus atmosferos slėgį, jį būtina perskaičiuoti jūros lygiui (kitaip gauti rezultatai bus nepalyginami tarpusavyje).

Barografas

redaguoti

Barografas – laivavedyboje naudojamas prietaisas, nuolatos automatiškai užrašantis atmosferos slėgį.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Gintaras Valiuškevičius. Meteometrija. Vilnius, 1999
  2. barometras(parengė Arūnas Bukantis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-22).
  3. Jūrinė technologija. III dalis. Laivybos pagrindai (PDF). p. 130.