Horodlė
Horodlė (lenk. Horodło) – kaimas Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos. 1500 gyventojų.
Horodlė lenk. Horodło | |
---|---|
Horodlės gatvelė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liublino vaivadija |
Apskritis | Hrubešuvo apskritis |
Valsčius | Horodlės |
Įkūrimo data | 1287 |
Gyventojų | 938 |
Pašto kodas | 22-523 |
Istorija
redaguotiGyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1287 m., tada priklausė Haličo kunigaikščiui Vladimirui. Nuo 1366 m. Kazimiero Didžiojo valdų valsčiaus centras. 1376–1377 m. buvo užėmę Lietuvos kunigaikščiai. 1388 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila Horodlę padovanojo Mazovijos kunigaikščiui Zemovitui IV, kuris vedė Jogailos seserį Aleksandrą. 1413 m. čia buvo sudaryta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Horodlės unija (Horodlės susitarimai).
1432 m. gavo miesto teises. XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje išsiplėtė. Per 1648-1667 m. ir 1700-1721 m. Šiaurės karus ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko. Nuo 1772 m. priklausė Austrijai, nuo 1809 m. Varšuvos kunigaikštystės, nuo 1815 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės miestas. 1870 m. neteko miesto teisių. 1939–1945 m. per Antrąjį pasaulinį karą prarado apie 50% gyventojų, daugiausia žydų. Horodlės apylinkėse veikė Armija Krajova.[1]
Ekonomika
redaguotiCukrinių runkelių auginimo regiono centras; prie Horodlės, Strzyžuve, yra cukraus fabrikas.
Architektūra
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Horodlė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 657 psl.