Heteroseksualumas

Heteroseksualumas (iš gr. ἕτερος – „kitas“ + lot. sexus – „lytis“) – seksualinė orientacija, seksualinis elgesys ar romantinis potraukis tarp priešingos lyties atstovų.

Kartu su biseksualumu ir homoseksualumu, heteroseksualumas yra viena iš trijų pagrindinių seksualinių orientacijų heteroseksualumo-homoseksualumo spektre.[1]

Mokslininkai nežino, kas būtent lemia seksualinę orientaciją, bet manoma, kad orientaciją determinuoja genetinių, hormoninių bei aplinkos veiksnių visuma.[2][3][4] Nors nėra vienos teorijos, kuri būtų priimtina visai mokslinei bendruomenei, mokslininkai pirmenybę teikia biologiniams veiksniams.[5] Jų manymu, už socialinius veiksnius svarbesni biologiniai veiksniai.[6][7][8]

Terminai heteroseksualus ar heteroseksualumas įprastai taikomi tik žmonėms, tačiau heteroseksualus norminis visoms gyvūnų rūšims, nes jis būtinas dauginimuisi ir rūšies tęstinumui.

Visuomenė ir kultūraKeisti

IstorijaKeisti

Terminas heteroseksualumas neatsirado tol, kol nesusiformavo kitų seksualinių orientacijų sampratos. Džonatano Nedo Kaco, amerikiečių istoriko, tyrinėjančio žmonių seksualumą, manymu, dabartinis heteroseksualumo apibrėžimas siekia XIX a. pab.[9] Pasak jo, Viktorijos epochoje buvo manoma, kad vienintelė lytinių santykių paskirtis – reprodukcija, o santykiai tarp lyčių nebuvo taip atvirai išreikšti. Žmogaus kūnas buvo laikomas giminės tęstinumo įrankiu; „Žmonių energija turi būti naudojama giminės tęstinumui ir darbui, o ne švaistoma geidulingiems malonumams.“[9]

Kaco įsitikinimu, šiuolaikinės idėjos apie seksualumą pradėjo vystytis Amerikoje ir Vokietijoje XIX a. pab.[9] Pokyčiai ekonomikoje ir „šeimos perėjimas nuo gamintojo iki vartotojo“[9] taip pat lėmė pokyčius ir visuomenės vertybėse. Pasikeitus Viktorijos laikų darbo etikai, malonumas tapo labiau vertinamas ir darė įtaką žmonių seksualumo suvokimui. Bręstanti vartotojiška kultūra sudarė sąlygas rinkai, propaguojančiai erotiką, o kai kurie malonumai virto paslaugomis. Tuo pačiu metu gydytojai įgijo vis didesnę galią ir įtaką: jie suformavo „normalios meilės“ medicinos modelį, pagal kurį „naujas vyrų ir moterų santykių idealas – esminė, būtina ir normali erotika“.[9] Šis modelis įgijo ir atitikmenį – „Viktorijos laikų seksualinį iškrypėlį“ – visus, kuriems nepavyko atitikti minėtos normos. Sąvokos heteroseksualumas suformavimas konsolidavo šios seksualinės orientacijos socialinį egzistavimą.

Heteroseksualumas ir religijaKeisti

Dauguma pasaulio religijų apsiriboja vien heteroseksualiomis santuokomis.[10] Dabar ne heteroseksualias santuokas pripažįsta unitarizmo universalistai, metropolinė bendruomenės bažnyčia, Anglikonų dekanai, dalis Kvakerių kongregacijos, Jungtinė Kanados Bažnyčia, reformistinės ir konservatyvios žydų kongregacijos.[11]

Beveik visos religijos palaiko vyro ir moters teisę į teisėtus lytinius santykius, nors yra manančių, jog tai nuodėmė, pavyzdžiui, Jungtinė tikinčiųjų į Kristaus antrąjį atėjimą bendruomenė, Harmonijos bendruomenė ar Efratos bendruomenė. Šių bendruomenių požiūriu, bet kokie lytiniai santykiai yra smerktini, joms priimtinas tik celibatas. Kai kurių religijų atšakos, kaip antai katalikybė, reikalauja celibato iš tam tikrų asmenų, pavyzdžiui dvasininkų. Tačiau Katalikų Bažnyčia heteroseksualią santuoką mato kaip šventą ir netgi reikalingą.[12]

IšnašosKeisti

  1. „Sexual orientation, homosexuality and bisexuality“. American Psychological Association. Suarchyvuotas originalas August 8, 2013. Nuoroda tikrinta August 10, 2013. 
  2. Frankowski BL; American Academy of Pediatrics Committee on Adolescence (June 2004). „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics 113 (6): 1827–32. PMID 15173519. doi:10.1542/peds.113.6.1827. 
  3. (2014) Marriages, Families, and Relationships: Making Choices in a Diverse Society. Cengage Learning. ISBN 978-1-305-17689-8. Tikrinta February 11, 2016. “The reason some individuals develop a gay sexual identity has not been definitively established  – nor do we yet understand the development of heterosexuality. The American Psychological Association (APA) takes the position that a variety of factors impact a person's sexuality. The most recent literature from the APA says that sexual orientation is not a choice that can be changed at will, and that sexual orientation is most likely the result of a complex interaction of environmental, cognitive and biological factors...is shaped at an early age...[and evidence suggests] biological, including genetic or inborn hormonal factors, play a significant role in a person's sexuality (American Psychological Association 2010).”
  4. Gail Wiscarz Stuart (2014). Principles and Practice of Psychiatric Nursing. Elsevier Health Sciences. ISBN 978-0-323-29412-6. Tikrinta February 11, 2016. “No conclusive evidence supports any one specific cause of homosexuality; however, most researchers agree that biological and social factors influence the development of sexual orientation.”
  5. Frankowski BL; American Academy of Pediatrics Committee on Adolescence (June 2004). „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics 113 (6): 1827–32. PMID 15173519. doi:10.1542/peds.113.6.1827. 
  6. Bailey, J. Michael; Vasey, Paul; Diamond, Lisa; Breedlove, S. Marc; Vilain, Eric; Epprecht, Marc (2016). „Sexual Orientation, Controversy, and Science“. Psychological Science in the Public Interest 17 (2): 45–101. PMID 27113562. doi:10.1177/1529100616637616. 
  7. LeVay, Simon (2017). Gay, Straight, and the Reason Why: The Science of Sexual Orientation. Oxford University Press. ISBN 9780199752966.
  8. Balthazart, Jacques (2012). The Biology of Homosexuality. Oxford University Press. ISBN 9780199838820.
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 Katz, Jonathan Ned (January–March 1990). „The Invention of Heterosexuality“. Socialist Review (20): 7–34.
  10. „World Religions and Same Sex Marriage“ (PDF). Columbus School of Law. 20 June 2007. Suarchyvuotas originalas (PDF) 20 June 2007. Nuoroda tikrinta 1 April 2018. 
  11. Affirming Congregations and Ministries of the United Church of Canada Archived February 24, 2012, at the Wayback Machine
  12. „World Religions and Same Sex Marriage“. Columbus School of Law. 20 June 2007. Archived from the original on 20 June 2007. Nuoroda tikrinta 2018-04-01.