Hansas Simolaitis (vok. Hans Simoleit; 1908 m. vasario 29 d. Rytprūsiuose: Įsruties apskr. Norkyčių k.1975 m. rugsėjo 16 d. Brėmerhafene, VFR) – iš lietuvininkų kilęs vokiečių tapytojas.

Biografija redaguoti

Būdamas paaugliu mokėsi sodininko amato. Nuo 1920 m. lankydavosi Kuršių nerijoje ir Nidos dailininkų kolonijoje. Nuo 1929 m. studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje pas profesorius: peizažistą Alfredą Partikelį ir grafiką Heinrichą Volfą. Vėliau patirties sėmėsi dailininko Oto Evelio dirbtuvėse–studijoje. 1931 m. įgijo diplomą ir tapo laisvuoju menininku. Keliavo po Šiaurės šalis.

1939 m. buvo pašauktas į Vermachtą. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, kurio pabaigoje buvo sunkiai sužeistas ir pateko į nelaisvę. Pokaryje apsigyveno Brėmerhafene, kurį laiką prie Brėmeno buvo prisijungęs prie Vorpsvedės dailininkų kolonijos (vok. Kunstlerkolonie Worpswede).

Pirmąją parodą surengė Karaliaučiaus Taihterto meno galerijoje–krautuvėje, vėliau ir kitose šio miesto salėse. Pokaryje savo darbus eksponavo Hanoveryje ir Brėmerhafeno laivininkystės muziejuje.

Šaltiniai redaguoti