Narkyčiai (Meždurečė)
- Kitos reikšmės – Meždurečė.
Narkýčiai [1] (arba Norkyčiai; vok. Norkitten, iki 1907 m. Gut Norkitten, 1945–1946 m. rus. Норкиттен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Meždurèčė, rus. Междуречье) – Mažosios Lietuvos nadruvių (kitų tyrėjų nuomone – prūsų) gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, 16 km į vakarus nuo Įsruties, Auksinės ir Priegliaus upių santakoje, prie plento E28 ir geležinkelio A229 Įsrutis-Karaliaučius. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas.[2][3] Yra Meždurečės GS.
Narkyčiai vok. Gut Norkitten, rus. Междуречье | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Černiachovsko rajonas |
Įkūrimo data | 1400 |
Gyventojų | 559 |
Pašto kodas | 238177 |
Tel. kodas | +7 401 41 |
Vikiteka | Narkyčiai |
Etimologija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas Nerviketōs prūsiškos kilmės.
Istorija
redaguoti1400 m. minimas Nerwiketen kaimas.[4] Į šiaurę nuo Narkyčių ant stataus Auksinės upės kranto buvęs X a. – XIII a. kapinynas, prie Auksinės žiočių, manoma, buvusi IX a. – XI a. prekybinė gyvenvietė. Jos radiniai buvo saugomi Įsruties muziejuje. 1,5 km į pietus nuo Narkyčių stovėjo nadruvių pilis, vokiečių šaltiniuose vadinama Nerwekete, 1405 m. – Nerwykiten, Nerwekitten, 1539 m. – Norkitten. Pilį 1274 m. sugriovė Nadruvą užkariaujantys kryžiuočiai. Manoma, kad šiek tiek į pietus nuo Narkyčių 1274 m. nužudytas Herkus Mantas. Mantegarbio kalno papėdėje 1993 m. buvo pastatytas kenotafas Didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto žūties vietai pažymėti su užrašais prūsų, lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis. 1994 m. srities vicegubernatorės Kuznecovos nurodymu kenotafas išardytas.
Į pietus nuo Narkyčių Vokiečių ordino pasistatytą medinę pilį 1376 m. sudegino Kęstučio ar Algirdo kariuomenė. 1380 m. Vokiečių ordinas Narkyčiuose pasistatė mūrinę pilį, o 1469 m. Auksinės ir Priegliaus santakoje – antrą nedidelę pilį, abi neišliko.
XVI a. antrame ketvirtyje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1540 m. minimas jos kunigas. Bažnyčiai apgriuvus 1733 m. pastatyta nauja, 1746 m. praplėsta, o per 1756–1763 m. Septynerių metų karą ją nusiaubus Rusijos imperijos kariuomenės kareiviams, XVIII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta ovalo formos, panaši į Desau miesto bažnyčią Vokietijoje. Bažnyčioje po TSRS okupacijos 1945 m. buvo grūdų sandėlis, XX a. pabaigoje apleista ji sugriuvo, išliko tik žmonių gyvenama klebonija.
Nuo 1721 m. Narkyčius ir apylinkes valdė Desau kunigaikščiai iš Anhalto. Generolas feldmaršalas Leopoldas Maksimilijonas fon Anhaltas-Desau buvo Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I svarbiausias patarėjas ūkiniais ir tautiniais klausimais. Jis Narkyčiuose ir kituose valsčiuose nusipirko dvarų su apie 14 000 ha žemės, Narkyčiuose pastatydino didelį ūkinį kompleksą. Savo valdoje steigė stambius pavyzdinius ūkius, kuriuose pradėta apgyvendinti vokiečių kolonistus. 1758 m. Rusijos kariuomenei sunaikinus Desau pilį-rezidenciją Bubainyse į vakarus nuo Įsruties, kunigaikščių valdų centru tapo Narkyčiai. 1820 m. ant Vokiečių ordino pilies pamatų pastatyti puošnūs su daugybe salių rūmai, jie sugriauti po 1945 m.
1757 m. netoli Narkyčių įvyko Gros Jegersdorfo mūšis, Rusijos imperijos kariuomenės pergalei atminti tarybinė valdžia Narkyčiuose pastatė paminklą. 1837 m. per Narkyčius nutiestas plentas Karaliaučius – Eitkūnai, 1860 m. į pietus nuo Narkyčių – geležinkelis Berlynas – Karaliaučius – Kaunas.[5]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas.[6] 1947–2008 m. Berežkovskojės apylinkės kaimas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1945 m. | Įsruties apskritis | Gumbinės apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1947–2008 m. | Berežkovskojės apylinkė Černiachovsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Svobodos kaimo gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1871 m. ir 1998 m. | ||||||
1871 m. | 1885 m. | 1910 m.[7] | 1933 m.[8] | 1939 m.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|
353 | 376 | 228 | 1 090 | 1 146 | ||
1989 m.sur. | 1998 m. | - | - | - | ||
666 | 610 | - | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguotiNarkyčiuose kunigavo 1681–1695 m. D. Kleino giesmių leidėjas Jonas Rikovijus, 1695–1720 m. F. K. Rabė, vėliau K. Donelaičio studijų draugas K. F. Jordanas.
Narkyčiuose gimė:
- 1753 m. – Jonas Gotfrydas Jordanas, lietuvių raštijos darbuotojas
- 1793 m. – Karolis Augustas Jordanas, etnografas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rasa Banytė-Rowell, Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Narkyčiai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 59-60 psl.
- ↑ Norkyčiai GenWiki
- ↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ Verwaltungsgeschichte Stadt und Landkreis Insterburg
Nuorodos
redaguoti- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
- Geschichte von Norkitten und der Dessauer Lande
- Amtsbezirk Norkitten
- 1993 m. vyskupai J. Kalvanas (Lietuva) ir H. Dumpys (JAV) pašventinę Herkaus Manto kenotafą.
- Narkyčių bažnyčios griuvėsiai
- Narkyčiai . Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2023-12-22).
- Narkyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-12-22).