Baltijos šalių Studentų dainų ir šokių festivalis nuo 1956 metų rengiamas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Gaudeamus 2014
Gaudeamus 2014
Gaudeamus 2014

Pirmas studentų festivalis įvyko 1956 metais Tartu. Festivalio pradininkas buvo Richard Ritsing. 1967 metais festivalis buvo pavadintas Gaudeamus. Šį festivalį Estija, Lietuva ir Latvija ėmė organizuoti pasikeisdamos.

Gaudeamus siuntė pasauliui žinią apie Baltijos šalių tautines, kultūrines ir iš dalies politines idėjas bei jų kūrybinę saviraišką. Baltijos šalių žmonėms festivalis formavo tautinę savimonę, jaunimui atskleidė jo tautines šaknis.

Istorija redaguoti

  • 1958 m. liepos 5 d. – 1958 m. liepos 7 d. II-sis Baltijos Studentų dainų ir šokių festivalis įvyko Latvijoje – Rygoje ir Siguldoje. Dalyvių skaičius išaugo iki 3000. Festivalio programos kulminacija buvo liepos 6 d. koncertas ant papuošto ir apšviesto Dauguvos tilto.
  • 1967 m. liepos 8 d. – 1967 m. liepos 9 d. III festivalis įvyko Estijoje, naujoje Tartu Tahtvere festivalio arenoje. Atlikėjų skaičius viršijo 3200.
  • 1971 m. liepos 9 d. – 1971 m. liepos 11 d. V Gaudeamus persikėlė į Latvijos sostinę Rygą, o pagrindinis koncertas įvyko Ogre atvirojoje scenoje. Dalyvavo daugiau kaip 3000 atlikėjų.
  • 1974 m. liepos 6 d. – 1974 m. liepos 7 d. VI Dainų festivalis grįžo į Estiją, į Tartu, taip pat buvo išplėstas į Polva. Dalyvavo apie 4500 atlikėjų.
  • 1978 m. liepos 7 d. – 1978 m. liepos 9 d. VII Baltijos Studentų dainų ir šokių festivalis įvyko Vilniuje. Dalyvių skaičius pakilo iki 6000. Pagrindinis koncertas įvyko Vingio parko scenoje ir Žalgirio stadione. Pirmą kartą festivalyje dalyvavo Vilniaus aukštesniųjų mokyklų studentų balinių šokių kolektyvai.
  • 1981 m. liepos 10 d. – 1981 m. liepos 12 d. VIII Gaudeamus koncertai vyko Uogrėje ir kitose Latvijos vietose, bet įvykių centru tapo Ryga. Į renginį susirinko daugiau kaip 6000 atlikėjų ir daug šokių kolektyvų. Nuo tada Gaudeamus vadinamas Studentų dainų ir šokių festivaliu.
  • 1984 m. liepos 7 d. – 1984 m. liepos 8 d. IX-ajį Gaudeamus festivalį surengė Estija. Koncertai įvyko Tartu, Kohtla Jervė ir Pernu, tačiau pagrindinis koncertas tradiciškai įvyko nuostabioje Talino Dainų scenoje, čia dvi dienas šoko ir dainavo 6000 studentų. IX-ame festivalyje ženkliai išsiplėtė festivalio žanrų įvairovė. Dalyvavo chorai, tautinių šokių kolektyvai, sportinių ir balinių šokių šokėjai, pučiamųjų orkestrai, dainų ir šokių kolektyvai, folkloriniai instrumentiniai kolektyvai.
  • 1988 m. liepos 1 d. – 1988 m. liepos 3 d. X Gaudeamus festivalyje Vilniuje atlikėjų skaičius pasiekė 7000 žmonių. Koncertai vyko Šiauliuose, Kaune, ir trys koncertai vyko Vilniuje. X Gaudeamus sutapo su atgimimo judėjimu, studentų dainose ir šokiuose buvo ryškūs tautiniai motyvai, festivalis įvyko didelių politinių pasikeitimų fone. Šis festivalis simbolizavo kovą už laisvę.
  • 1995 m. liepos 8 d. – 1995 m. liepos 9 d. XII Gaudeamus festivalis įvyko Estijoje, atnaujintoje Tahtvere Atviroje scenoje, Tartu Dainų slėnyje. Jis apjungė 4500 atlikėjų.
  • 2004 m. liepos 9 d. – 2004 m. liepos 11 d. XIV Baltijos Studentų dainų ir šokių festivalis įvyko Latvijos sostinėje Rygoje. Daugiau kaip 4000 dalyvių iš 52 universitetų ir aukštesniųjų mokslo įstaigų apjungė muzika. Festivalio atidarymo koncertas ir iškilminga eisena įvyko liepos 10 d., bet pagrindinis koncertas skambėjo Skonto stadione liepos 11 d.
  • 2006 m. birželio 30 d. – 2006 m. liepos 2 d. XV Baltijos šalių Studentų dainų ir šokių festivalis vyko Tartu. Didžiausias festivalio įvykis buvo Gaudeamus festivalio 50-mečio paminėjimas Tartu mieste, kur šis festivalis ir prasidėjo.
  • 2014 m. birželio 27–29 d. XVII Gaudeamus studentų festivalis vyko Daugpilyje, Latvijoje.
  • 2018 m. birželio 22–24 d. XVIII Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ vyko Tartu mieste, Estijoje.