Gardino vaivadija
Gardino vaivadija (lenk. Województwo grodzieńskie, blrs. Гарадзенскае ваяводзтва) – buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, LDK administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1794 m. pradžios, dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose. Centras – Gardinas. Vieninteliu vaivada buvo Antanas Suchodolskis.[1] Vaivadija šiaurėje ribojosi su Merkinės vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietryčiuose su Naugarduko vaivadija, pietuose su Bresto vaivadija, vakaruose su Palenkės vaivadija ir šiaurės vakaruose su Prūsijos karalyste.
Gardino vaivadija lenk. Województwo grodzieńskie blrs. Гарадзенскае ваяводзтва | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Vaivadija 1793 m. | ||||
Valstybė | Abiejų Tautų Respublika | |||
Provincija | LDK | |||
Administracinis centras | Gardinas | |||
Žemės | 3 |
- Apie dabartinę Baltarusijos sritį žr. Gardino sritis;
- Apie Rusijos imperijos guberniją žr. Gardino gubernija;
- Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.
Istorija
redaguotiVaivadija buvo įkurta 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo nutarimu iš didžiosios dalies Trakų vaivadijos, Gardino apskrities žemių. Lenkijos Karalystės Seime vaivadija turėjo savo atstovus: vaivadą ir kaštelioną bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių). Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinės žemės Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir Vilniaus gubernijai.[2]
Suskirstymas
redaguotiVaivadiją sudarė trys žemės, kurios dar buvo padalintos į parapijas:
- Gardino žemės parapijos: Ašiužos, Gardino, Ežeronių, Teolino, Kvasovkos, Mastų, Eišmontų, Lipsko, Krasnoborkų, Kamionkos, Induros, Lunos, Didžiosios Berastavicos, Račkų, Vygrių, Pilypavo, Prieraslio, Vižainio, Jeleniavo, Krasnapolio, Seinų, Berznyko, Janoveco, Šniborų ir Bakalariavos;
- Sokulkos žemė;
- Valkavisko žemė.
-
Gardino apskritis LDK sudėtyje 1413-1793 m.
Išnašos
redaguoti- ↑ Józef Wolff, Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795, Kraków 1885.
- ↑ ЭнцВКЛ 2005.
Literatūra
redaguoti- Józef Wolff, Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386-1795, Kraków 1885
- Volumina legum t. 10 Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 roku, Poznań 1952
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
- Вячаслаў Насевіч. Тэрыторыя, адміністрацыйны падзел // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 34–39.