Ašiuža

Ašiuža
Гожа
Hoža 231741, Belarus - panoramio.jpg
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Gardino rajonas
Gyventojų (2009[1]) 870
Pašto kodas 231741 / +375 15(2)
Commons-logo.svg Vikiteka Ašiuža

Ašiuža (arba Ožiai, Goža, Hoža; blrs. Гожа, Ожа) – agromiestelis Nemuno dešiniajame krante, prie Ožės (blrs. Гожа, rus. Гожанка) žiočių 17 km į šiaurę nuo Gardino, Gardino rajonas, Baltarusija; Gožos apylinkės centras.

IstorijaKeisti

Šalia miestelio rasta 8–7 tūkstantmečio pr. m. e. stovyklavietė. Istorijoje nuo XV a. žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras įkūrė pirmąją katalikų bažnyčią, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1494 m. patvirtino jai dešimtinę. 1655 m. Rusijos kariuomenė bažnyčią sudegino, vėliau ji atstatyta; po Pirmojo pasaulinio karo perstatyta mūrinė – dabar Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. XVIII a. prie bažnyčios veikė mokykla. Nuo 1671 m. miestelis – seniūnijos centras. Nuo XIX a. vidurio iki 1950 m. – valsčiaus centras.

LietuviaiKeisti

Ašiužos apylinkės nuo seno buvo lietuviškos. Smolenskui 1514 m. patekus į Maskvos priklausomybę dalis pabėgėlių (egzuliantų) slavų buvo apgyvendinti Ašiužos dvaro žemėse. XIX a. viduryje Ašiuža ir jos apylinkės tebebuvo daugiausia lietuviškos, įėjo į lietuvių kalbos arealą, tačiau po truputį slavėjusios. XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo 1/5 ar 1/6 parapijos žmonių. 1920 m. Ašiužos apylinkėse vyko Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susišaudymai. 1920 m. okupavo Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijai. 19421944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai.[2]

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. [1]
  2. Petras GaučasAšiuža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 111 psl.