Ašiuža

Ašiužà ^[2] (arba Ožiai, Goža, Hoža; bltr. Гожа, Ожа) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, Gardino rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie Ožės (bltr. Гожа, rus. Гожанка) žiočių, 17 km į šiaurę nuo Gardino. Apylinkės centras.

Ašiuža bltr. Гожа, Ожа
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Ašiuža 53°48′50″š. pl. 23°51′18″r. ilg. / 53.814°š. pl. 23.855°r. ilg. / 53.814; 23.855 (Ašiuža)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Gardino rajonas

Gyventojų (2009^[1])	870

Pašto kodas	231741 / +375 15(2)
Vikiteka	Ašiuža

Istorija

Šalia miestelio rasta 8–7 tūkstantmečio pr. m. e. stovyklavietė. Istorijoje nuo XV a. žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Ldk Kazimieras įkūrė pirmąją katalikų bažnyčią, Ldk Aleksandras 1494 m. patvirtino jai dešimtinę. 1655 m. Rusijos kariuomenė bažnyčią sudegino, vėliau ji atstatyta; po I pasaulinio karo perstatyta mūrinė – dabar Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. XVIII a. prie bažnyčios veikė mokykla. Nuo 1671 m. miestelis – seniūnijos centras. XIX a. buvo kaimas Gardino apskrityje.^[3] Nuo XIX a. vidurio iki 1950 m. – Ašiužos valsčiaus centras.

Lietuviai

Ašiužos apylinkės nuo seno buvo lietuviškos. Smolenskui 1514 m. patekus į Maskvos priklausomybę dalis pabėgėlių (egzuliantų) slavų buvo apgyvendinti Ašiužos dvaro žemėse. XIX a. viduryje Ašiuža ir jos apylinkės tebebuvo daugiausia lietuviškos, įėjo į lietuvių kalbos arealą, tačiau po truputį baltarusėjo.^[4]

XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo 1/5 ar 1/6 parapijos žmonių. 1920 m. Ašiužos apylinkėse vyko Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susišaudymai. 1920 m. okupavo Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijai. 1942–1944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai.^[5]

Galerija

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Šaltiniai

↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Hoża. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 171 psl. (lenk.)
↑ Ašiuža. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 95
↑ Petras Gaučas. Ašiuža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 111 psl.

[1] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Hoża. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 171 psl. (lenk.)

[4] Ašiuža. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 95

[5] Petras Gaučas. Ašiuža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 111 psl.

[2]

[1]

[3]

[4]

[5]