Frydrichas Gedkantas
| Frydrichas Gedkantas lot. Fridericus Getkant | |
|---|---|
| Gimė | 1602 m. ar 1604 m. Ragainė |
| Mirė | 1666 m. (~64 metai) Lvovas |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karo inžinierius, kartografas, artilerijos pulkininkas (1658 m.). |
Frydrichas (Bridžius) Gedkantas (Getkantas lot. Fridericus Getkant, 1602 m. ar 1604 m. Ragainė – 1666 m. Lvovas) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karo inžinierius, kartografas, artilerijos pulkininkas (1658 m.).
Biografija
redaguotiKilęs iš lietuvininkų. Nuo 1621 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 1634 m. Karaliaučiuje pirmasis užrašė lietuvių liaudies melodiją. Iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo IV gavęs karo inžinieriaus titulą sudarė Šiaurės Lenkijos ir Prūsijos karinių įtvirtinimų planų ir žemėlapių. Sudarė ir švedų per 1600-1629 m. Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karą valdomos Piliavos tvirtovės fortifikacijų planą. Paliko gana tikslų 15 didelių Abiejų Tautų Respublikos tvirtovių bei įtvirtinimų rankraštinį atlasą „Praktiškoji topografija, surašyta ir ištirta inžinieriaus Fr. Gedkanto“ (lot. Topographia practica conscripta et recognita per Fr. Gedkant mechanicum, 1638 m.). Per 1655-1660 m. Šiaurės karą švedų 1655 m. buvo išvežtas į Stokholmą.
Gresiant Rusijos įsiveržimui į Lietuvą jis organizavo Vilniaus gynybinių objektų rekonstrukciją. 1648 sudarė miesto gynybinės sienos ir priemiesčių, tarp jų – Lukiškių ir gretimų laukų planą, Kauno, Tauragės ir Virbalio miestų planus. Padarė keletą artilerijos technikos išradimų. Nuo 1660 m. gyveno Lvove. Pasižymėjo per 1651 m. Berestečko ir 1658 m. Torunės mūšius su švedais.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Matulevičius. Frydrichas Gedkantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 479 psl.