Eglė Gabrėnaitė

Eglė Gabrėnaitė
Gimė	1950 m. rugsėjo 24 d. (72 metai) Maskva
Tėvas	Antanas Gabrėnas
Motina	Genovaitė Tolkutė
Sutuoktinis (-ė)	buv. Romualdas Ramanauskas
Vaikai	Rokas Ramanauskas

Veikla	Aktorė
Sritis	Teatras, kinas
Organizacijos	1972–1990 m. LDT, VVMT nuo 1990 m.
Partija	1982 m. SSKP

Alma mater	1972 m. LSSR konservatorija

Žymūs apdovanojimai
LSSR nusipelniusi artistė (1983) Vyriausybės kultūros ir meno premija (1999) 2 × Auksinis scenos kryžius (2010, 2016) Auksinio scenos kryžiaus nominacija (2011) Gedimino ordino Riterio kryžius (2011) Nacionalinė kultūros ir meno premija (2017)

Eglė Gabrėnaitė (g. 1950 m. rugsėjo 24 d. Maskvoje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.

BiografijaKeisti

Baigė Kauno 4-tąją vidurinę mokyklą.^[1]^[2]

VaidmenysKeisti

TeatreKeisti

Ežienė – Kostas Kubilinskas. Strakaliukas ir Makaliukas, 1973 m., rež. Algirdas Lapėnas, LVADT
Arūno bičiulė – Mykolas Sluckis. Ar tavo šuo nepasiutęs?, 1973 m., rež. Irena Bučienė, LVADT
Bitė – Kostas Kubilinskas. Vėjo botagėlis, 1974 m., rež. Stefanija Nosevičiūtė, LVADT
Sesuo III – Salomėja Nėris. Sesuo žydroji, 1974 m., rež. Stefanija Nosevičiūtė, LVADT
Margareta Flaherti – John Millington Synge. Narsuolis iš Vakarų pakrantės, 1975 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Nakvynės namų gyventoja – Maksimas Gorkis. Dugne, 1975 m., rež. Juozas Rudzinskas, LVADT
Apolonija – Juozas Grušas. Cirkas, 1976 m., rež. Henrikas Vancevičius, LVADT
Marytė, Ona Skylienė – Vincas Krėvė. Žentas, 1977 m., rež. Algė Savickaitė, LVADT
Laura – Albertas Laurinčiukas. Neapykantos spalva, 1977 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Antigonė – Jean Anouilh. Antigonė, 1978 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Katrė – Žemaitė. Marti, 1978 m., rež. Kazimiera Kymantaitė, LVADT
Varia – Antonas Čechovas. Vyšnių sodas, 1978 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Elzbieta – Balys Sruoga. Kazimieras Sapiega, 1979 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Ragana – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Dvylika brolių juodvarniais lakstančių, 1979 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Šafakė – Mustajus Karimas. Mėnulio užtemimo naktį, 1980 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Okeanidė, Alopė – Justinas Marcinkevičius. Prometėjas. Ikaras, 1981 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Fru Fane Vilton – Henrik Ibsen. Jonas Gabrielis Borkmanas, 1981 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Nataša Golubeva – Aleksandras Gelmanas. Akis į akį su visais, 1982 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Kordelija – William Shakespeare, Karalius Lyras, 1983 m., rež. Aurelija Ragauskaitė, LVADT
Madlena Bežar – Michailas Bulgakovas. Moljeras, 1984 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Pranas Treinys. Ančiuko kryžius, 1984 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Elvyra – Juozas Grušas. Pijus nebuvo protingas, rež. I. Bučienė, 1985 m., LVADT
Gertrūda – William Shakespeare. Hamletas, 1987 m., rež. I. Bučienė, LVADT
Valdemaras Kukulas, Rimas Tuminas. Čia nebus mirties, 1988 m., rež. R. Tuminas, LVADT
Ponia Sidonija Knobė – Gerhardt Hauptmann. Žiurkės, 1988 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
Ranevskaja – A. Čechovas, Vyšnių sodas, 1990 m., rež. R. Tuminas, VVMT
Ponia Sarti – Bertold Brecht. Galilėjus, 1992 m., rež. R. Tuminas, VVMT
Luiza – Francis Veber. Vėpla, 1998 m., rež. Ramutis Rimeikis, LNDT
Ana Andrejevna – Nikolajus Gogolis. Revizorius, 2001 m., rež. R. Tuminas, VVMT
Motina – Marius Ivaškevičius. Madagaskaras, 2004 m., rež. R. Tuminas, Arvydas Dapšys, VVMT
Rodionas Ščedrinas. Ana Karenina, 2005 m., choreog. Aleksejus Ratmanskis, LNOBT
Estera Džonson – Grigorijus Gorinas. Svifto namai, 2006 m., rež. Sigitas Račkys, VVMT
Violeta Veston – Tracy Letts. Vestonai, 2009 m., rež. Vilius Malinauskas, VVMT
Moteris - Thomas Bernhard, Pasaulio Gerintojas, 2009 m., rež. Valentinas Masalskis, LNDT
Vasa Železnova - Maksimas Gorkis, Motina (Vasa Železnova), 2011 m., rež. Kirilas Glušajevas, VVMT
Debora, Abramo motina - Martin Sperr, Medžioklės scenos, 2013 m., rež. Rolandas Atkočiūnas, LNDT
Ponia Citel - Thomas Bernhard, Didvyrių aikštė, 2015 m., rež. Krystian Lupa, LNDT
Teta Julija – Jon Klein, Sprendžiant Hedą, 2020 m., rež. Uršulė Bartoševičiūtė, VVMT
Vingienė – Žemaitė, Marti, 2018 m., rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT^[3]

Kine ir TVKeisti

Tas prakeiktas nuolankumas, 1970 m., rež. Algirdas Dausa
Mokytoja – Naktibalda, 1973 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
Moteris kapinėse – Sadūto tūto, 1975 m., rež. Almantas Grikevičius, LKS
Jūratė – Mano vaikystės ruduo, 1977 m., rež. Gytis Lukšas, LKS
Ana – Juodasis beržas, 1977 m., rež. V. Četverikovas, Belarusfilm
Ypatingo dėmesio zonoje, 1978 m., rež. Andrejus Maliukovas, Mosfilm
Agnė – Sužeista tyla, 1979 m., rež. Algimantas Kundelis, LKS
Marta – Kelionė į rojų, 1980 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
Turtuolis vargšas, 1982 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
Senelė – Šlovinu mechaninį kūną, 1982 m., rež. V. Spiridonovas, Mosfilm
Nijolė - Devyni nuopolio ratai, 1984 m., rež. Bronius Talačka, LTV
Pasivaikščiojimas užmiestyje, 1987 m., rež. Eldaras Kulijevas
Moteris – Atleisk mums, Viešpatie!, 1989 m., rež. Bronius Morkevičius
Teisėjo žmona – Žalčio žvilgsnis, 1990 m., rež. Gytis Lukšas, LKS
Morta Rusteikienė - Aušros sūnūs, 1997 m., rež. Bronius Morkevičius, LTV^[4]

ĮvertinimasKeisti

2010 m. Auksinis scenos kryžius kategorijoje "Geriausia antraplanio vaidmens atlikėja": už moters vaidmenį spektaklyje "Pasaulio gerintojas" (LNDT)^[5]
2011 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius^[6]
2011 m. nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kategorijoje "aktorė (pagrindinis vaidmuo)" (VVMT)^[7]
2016 m. Auksinis scenos kryžius kategorijoje „Aktorė (pagrindiniai vaidmenys)“: už Ponios Citel vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė" (LNDT)^[5]
2017 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija^[8]

ŠaltiniaiKeisti

↑ Alfonsas Dūdys. Eglė Gabrėnaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 559
↑ Elvyra Markevičiūtė. Eglė Gabrėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 312 psl.
↑ https://vmt.lt/team/gabrenaite-egle/
↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. - Vilnius: Mintis, 1986. - 34-35 psl.
↑ ^5,0 ^5,1 Geriausiems scenos menininkams įteikti Auksiniai scenos kryžiai Archyvuota kopija 2016-04-13 iš Wayback Machine projekto.
↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/egle-gabrenaite-reikejo-nueiti-toki-kelia-kad-gale-gyvenimo-galeciau-pasakyti-vertejo.d?id=88622623
↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-2011-uju-metu-auksiniu-scenos-kryziu-nominantai.d?id=56981907
↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/tarp-2017-m-nacionaliu-kulturos-ir-meno-premiju-laureatu-egle-gabrenaite-danute-kalinauskaite-juste-janulyte-1104-894826

NuorodosKeisti

[1] Alfonsas Dūdys. Eglė Gabrėnaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 559

[2] Elvyra Markevičiūtė. Eglė Gabrėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 312 psl.

[3] ttps://vmt.lt/team/gabrenaite-egle/

[4] Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. - Vilnius: Mintis, 1986. - 34-35 psl.

[:0-5] 5,0 ^5,1 Geriausiems scenos menininkams įteikti Auksiniai scenos kryžiai Archyvuota kopija 2016-04-13 iš Wayback Machine projekto.

[6] ttps://www.delfi.lt/kultura/naujienos/egle-gabrenaite-reikejo-nueiti-toki-kelia-kad-gale-gyvenimo-galeciau-pasakyti-vertejo.d?id=88622623

[7] ttps://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-2011-uju-metu-auksiniu-scenos-kryziu-nominantai.d?id=56981907

[8] ttps://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/tarp-2017-m-nacionaliu-kulturos-ir-meno-premiju-laureatu-egle-gabrenaite-danute-kalinauskaite-juste-janulyte-1104-894826

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]