Budslavas

Bùdslavas ^[1] (blrs. Будслаў) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Medilo rajone, 120 km į šiaurę nuo Minsko. Įsikūręs prie Servečiaus upės, yra Budslavo kaimo tarybos administracinis centras. Yra girininkija, vidurinė mokykla, pašto skyrius, buitinio gyventojų aptarnavimo įmonė, kultūros namai, vandens malūnas. Gyvenvietė garsėja čia stovinčia katalikiška Budslavo Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia,^[2] turinčia mažosios bazilikos titulą. Kasmetiniai Budslavo atlaidai, sutraukiantys tūkstančius Baltarusijos ir aplinkinių šalių piligrimų, nuo 2018 m. įrašyti į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.^[3]

Budslavas blrs. Будслаў
Budslavo bazilika

Budslavas 54°47′0″ š. pl. 27°27′0″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 27.45000°r. ilg. / 54.78333; 27.45000 (Budslavas)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Minsko sritis
Rajonas	Medilo rajonas

Įkūrimo data	1504 m.

Gyventojų (2009)	561

Pašto kodas	222374
Vikiteka	Budslavas

Istorija redaguoti

1504 m. Ldk Aleksandras Jogailaitis padovanojo Vilniaus vienuoliams bernardinams mišką netoli Dauginavos, dabartinėje Baltarusijoje. Čia buvo kertami medžiai ir plukdomi į Vilnių Bernardinų bažnyčios statybai. Bernardinų broliai miške įkūrė eremą, kurį jie vadino „būda“. Iš čia kilo Būdos vardas, vėliau tapęs Budslavu. Pasak istorikės Rūtos Janonienės, Būdos eremas ilgainiui išaugo į vieną garsiausių Lietuvos bernardinų provincijos vienuolynų.^[3]

Stebuklingo Budslavo Marijos paveikslo atsiradimas Būdoje siejamas su popiežiumi Klemensu VIII, kuris asmeniškai Marijos paveikslą padovanojęs LDK didikui, Minsko vaivadai Jonui Pacui, iš kalvinizmo sugrįžusiam į Katalikų Bažnyčią, taip jį padrąsindamas už nuoširdžią atgailą.^[3] Pasak legendos, karalius Steponas Batoras (1533–1586) Budslavą padovanojo karališkajam rotmistrui Jeronimui Oskerkui (Murdelio herbas).^[4]

1589 m. bernardinų vienuoliai pastatė medinę bažnyčią. 1643 m. vietoj medinės bernardinai pastatė mūrinę bažnyčią. Nuo to laiko Būda tapo „šlovinga“, t. y. Budslavu (nuo slava - „šlovė“). 1732 m. spalio 6 d. Budslavas karaliaus Augusto III suteikta privilegija tapo miesteliu.1783 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, kuriame buvo Bernardinų Budslavo bažnyčia ir dvi koplyčios.1793 m. pateko į Vileikos apskrities sudėtį. 1800 m. Budslave atidaryta parapijos dviejų klasių mokykla, seniausia visoje Vilniaus gubernijoje. 1861 m. Budslavo dvaras su palivarku Vileikos apskrityje priklausė dvarininkui Oskerkui. 1868 m. buvo 259 gyventojai ir 48 namų ūkiai. Nuo 1885 m. buvo valsčiaus centras su 327 gyventojais. Stovėjo bažnyčia, sinagoga ir parapijos mokykla.

Pirmosios baltarusių gimnazijos projektas (1918)

1907 m. nutiesta geležinkelio jungtis tarp Polocko ir Molodečno, pastatyta stotis už 2 km nuo kaimo. 1908–1910 m. Janas Oskerkas (1871_1934), kuris buvo vedęs Kristiną Sulžinską, ženkliai išplėtė ir perstatė dvaro sodybos gyvenamąjį namą Budslave.

1915 m. Budslavą užėmė vokiečių kariuomenė. Įsikūrė Rusijos Vakarų fronto 2–osios armijos štabas, rengęs Naručio operaciją. 1918 m. gruodžio 10 d. atkurta Tarybų valdžia.

1917-1919 m. veikė pirmoji baltarusiška gimnazija, pradėjusi veiklą Oskerko dvaro pastate. Mokėsi apie 300 apylinkės vaikų, be kitų dalykų, tikybą dėstė katalikų ir stačiatikių kunigai, rabinas. Gimnaziją finansavo steigėjai, bet jų lėšų vos užteko gimnazijos išlaikymui 1917-1918 mokslo metais. Padėtis pagerėjo paskelbus Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) nepriklausomybę kovo 25 d., kai ją pradėjo finansuoti BLR Liaudies sekretoriatas, o vadovėlius pradėta gauti iš Vilniaus ir Gardino spaustuvių. BLR vyriausybės pavedimu architektas Leonas Dubeikovskis (vėliau gyvenęs Vilniuje) parengė naujos gimnazijos projektą, pats vadovavo jos statyboms. Tačiau nebaigtą gimnaziją likvidavo okupacinė lenkų administracija, ją įvardijusi „bolševikų pastoge“.^[5]

1921–1939 m. buvo Lenkijos sudėtyje. Paskutiniu Budslavo valdytoju buvo Sigizmundas Oskerkas (1901-1964). Prasidėjus II pasauliniam karui, Budslavo gyventojai Lenkijos kariuomenės sudėtyje vieni pirmųjų patyrė Sovietų Sąjungos puolimą, čia vyko aktyvūs karo veiksmai. 1941 m. naciai buvo įkūrę vietos žydų getą, nužudė šimtus taikių gyventojų.^[6]

1970 m. buvo 859 gyventojai, 1996 m. – 721 gyventojas.

Žymūs žmonės redaguoti

Vincent Žuk-Hryškievič (1903–1989), BLR Rados vadovas tremtyje (1970–1982).

Galerija redaguoti

Kapinės su koplyčia
Oskerko dvaras (iki 1939)
Paminklas J. Pilsudskiui (1930)
Policijos nuovada (1925-1930)
Aikštė prie bažnyčios XX a. pr.

Šaltiniai redaguoti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Национальный санктуарий Божьей Матери в Будславе
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Baltarusija: UNESCO pripažinimas Budslavo atlaidams.vaticannews.va/lt
↑ Aftanazy R. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Cz.1. T.4.- Wroclaw. - 1993. - S.54.
↑ Уладзімір ЛЯХОЎСКІ. РУПІЎСЯ ДЗЕЛЯ БОГА І ЛЮДЗЕЙ
↑ Г. П. Пашкоў, А.Л. Петрашкевіч i iнш. (рэдкал.), Я. Г. Звяруга (укладальнік). «Памяць. Мядзельскi раён». — Мн.: «Беларуская энцыклапедыя», 1998. — 640 с. — ISBN 985-11-0107-9

Nuorodos redaguoti

Budslavas nuotraukose Archyvuota kopija 2019-09-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Национальный санктуарий Божьей Матери в Будславе

[Pacas-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Baltarusija: UNESCO pripažinimas Budslavo atlaidams.vaticannews.va/lt

[4] Aftanazy R. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Cz.1. T.4.- Wroclaw. - 1993. - S.54.

[cat-5] Уладзімір ЛЯХОЎСКІ. РУПІЎСЯ ДЗЕЛЯ БОГА І ЛЮДЗЕЙ

[6] Г. П. Пашкоў, А.Л. Петрашкевіч i iнш. (рэдкал.), Я. Г. Звяруга (укладальнік). «Памяць. Мядзельскi раён». — Мн.: «Беларуская энцыклапедыя», 1998. — 640 с. — ISBN 985-11-0107-9

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]