Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Balys Gaidžiūnas
Gimė: 1911 m. gruodžio 8 d.
Dauderiai, Kėdainių apskritis
Mirė: 1996 m. balandžio 7 d. (84 metai)
Vilnius
Veikla: agronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas
Alma mater: Lietuvos žemės ūkio akademija
Žymūs apdovanojimai:

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius

Balys Gaidžiūnas (1911 m. gruodžio 8 d. Dauderių kaime, Kėdainių apskritis – 1996 m. balandžio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.) – Lietuvos agronomas, poetas, žurnalistas, rezistentas, visuomenės veikėjas.

BiografijaKeisti

1931 m. baigė Kėdainių gimnaziją, 1935 m. – Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje ir gavo diplomuoto agronomo ekonomisto vardą.

Tautininkų sąjungos narys. 19361939 m. redagavo „Ūkininko patarėjo“ priedą „Jaunasis ūkininkas“, nuo 1938 m. – Lietuvos radijo laikraštį ūkininkams bei 19391940 m. ir 19411944 m. – žurnalą „Žemės ūkis“. Buvo Žemės ūkio rūmų spaudos skyriaus redaktorius. 1940 m. sovietinė valdžia iš darbo atleido.

Vokiečių okupacijos metais 1941–1944 m. dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, vienas iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, jo vicepirmininkas ir atstovas nuo Tautininkų sąjungos. 1944 m. gegužės mėn. nacių suimtas ir iki karo pabaigos kalintas Vokietijos kalėjimuose. Sąjungininkų išlaisvintas, gyveno Vakarų Vokietijoje. 19451949 m. vėl VLIK’o ir Vykdomosios Tarybos narys. Kartu Lietuvių tautinio sąjūdžio pirmininkas, organizavo tautininkų veiklą Vokietijoje.

1949 m. išvyko į JAV, dirbo laikraščio „Dirva“ redakcijoje Klyvlende. 19511962 m. ir 19851994 m. laikraščio redaktorius. 1994 m. grįžo į Lietuvą. [1]

Savo testamentu paskyrė lėšų penkiems lietuviškos patriotinės poezijos konkursams išeivijos jaunimui.

KūrybaKeisti

Poezijoje vyrauja patriotiniai motyvai, religinė, kaimo, tautinė tematika. Eilėraštis „Motina“ (Toli, už girių, skendo saulė…) virto populiaria daina. Be poezijos išliko ir prozos darbų. Atsiminimuose aprašė Lietuvos okupacijų metus. 1979 m. parašė Klyvlendo Dievo Motinos parapijos istoriją.

BibliografijaKeisti

  • Jaunystė arimuose, eilėraščiai, 1936 m.
  • Žaliuojanti žemė, eilėraščiai, 1937 m.
  • Rūpesčių dienos, eilėraščiai, 1946 m.
  • Pakeliui į mirtį, atsiminimų knyga, 1948 m.
  • Vieneri metai ir viena savaitė, atsiminimų knyga, 1950 m.
  • Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai lietuvio maldose, eilėraščiai, 1980 m.
  • Mano kartos likiminiai metai, eilėraščiai, 1980 m.
  • Bernelių mišios, eilėraščiai, 1983 m.
  • Ir saulėtos, ir rūsčios dienos, eilėraščiai, 1986 m.

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 140 psl.